Premjero Andriaus Kubiliaus vyriausybės pridarytas skolas ateities kartos atidavinės kelis dešimtmečius - tvirtina Darbo partijos pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskichas.
V. Uspaskichas skundėsi daug kartų siuntęs savo analizes ir pasiūlymus dėl neseniai priimto 2011 m. biudžeto, bet, esą, niekam jie nebuvo įdomūs. Jis tikina nesulaukęs kažkokių netikėtumų. „Nieko naujo, nelaukto, kažko įspūdingo biudžete nėra. Todėl, kad valdžia eina tokiu keliu: kiek surinks, tiek surinks iš žmonių mokesčių, kiek truks - pasiskolins, išdalins ir tuo baigiasi šitos vyriausybės darbas, deja."
Darbo partijos lyderio nuomone, planai surinkti kitąmet 3,5 milijardo litų daugiau nei šiemet – nerealūs. Jis net tikina, kad biudžete nesueina elementarūs skaičiai. „Kokios investicijos yra padarytos į mūsų ūkį, į verslą, į mūsų rinką, investicijų pritraukimą, kad galėtų atsirasti tie pinigai?“ – klausė V. Uspaskichas.
Paklaustas, ar netiki, kad bent milijardą litų galima paimti iš kontrabandos ir turgaus, įvedant kasos aparatus, V. Uspaskichas tvirtino sutinkąs teoriškai. „Sutinku, ten yra daug pinigų. Galima apimti daugiau dar, bet yra dar vienas momentas – visa tai turi būti atspindėta bendrajame vidaus produkte (BVP). Negalima ištraukti nepadarius apyvartos. Tai turi nukeliauti į BVP, o, kaip jūs žinote, BVP per konsoliduotą valstybės biudžetą perskirstoma trečdalis. Reiškia, norint surasti trim su puse milijardo daugiau pinigų, reikia padaryti dešimties milijardų prieaugį. Reiškia, prie absoliučios 95 milijardų litų sumos, kuri šiandien yra, reikia pripliusuoti dar 10 milijardų. Vadinasi, ekonominis augimas turi būti 10-11 proc. Jie (Vyriausybė, - „Balsas.lt“) planuoja 2-3 proc.“, - stebisi V. Uspaskichas nesueinančiais, anot jo, skaičiais.
Pripažindamas , kad opozicija negali nuversti šios vyriausybės, kuri jam labai nepatinka, V. Uspaskichas sakė, kad nesiūlo revoliucinių jos keitimo būdų. Anot jo, vyriausybė suinteresuoja ir net papirkinėja kai kuriuos opozicijos narius.
Kaip didžiausią bėdą V. Uspaskichas nurodė augančią valstybės skolą ir jos aptarnavimo išlaidas. Jei milijardu ir dviem šimtais milijonų litų didėja aptarnavimas, vadinasi, vien jam reikia 3 proc. BVP augimo“, - aiškino jis.
Priminus, kad yra labiau prasiskolinusių valstybių, kuriose premjeru nedirba Andrius Kubilius, bet jos taip pat neturi aiškių receptų, kaip skolą mažinti, V. Uspaskichas atsakė: „O jūs galvojat – yra stebuklų kažkokių šitoj Europoj? Aš gi dalyvauju Europos parlamente, matau, kaip mąsto ir kaip svarsto, kaip galvoja spręsti vienokius ar kitokius dalykus. Nėra kažkokių supratimų aiškių, ką turi daryti bendrai Europa“.
Jis siūlė nesilyginti su Jungtine Karalyste ar Prancūzija, kurios be didelių skolų turi ir pramonės ar verslo išteklių. Lietuva, kaip atkreipė dėmesį V. Uspaskichas, pastarąjį dešimtmetį investavo į statybas. Visos šios investicijos, anot jo, negeneruoja valiutos. Jis piktinosi tuo, kad ekonomikos gaivinimui sureikšminama būsto renovavimo programa, kuri, anot politiko, duos tik laikiną efektą.
Valiutą, anot V. Uspaskicho, generuoja trys pagrindiniai sektoriai – pirmo būtinumo prekių ir maisto pramonė, vadinamasis „processingas“ (nupirkus žaliavas užsienyje, pagaminamas dalinis produktas vėl išvežamas į užsienį) ir turizmas bei tranzitas). Čia V. Uspaskichas, žinoma, pasakė, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, kurią įvedė Seimas, viešbučiai galėjo ir palaukti, o pirmiausia jų reikėjo pirmo būtinumo prekių bei maisto pramonėms, kur, kaip žinia, investuoti paties pašnekovo pinigai. Tokiai nuostatai pagrįsti jis parodė pirštu į Jungtinę Karalystę, maistui taikančią nulinį PVM tarifą.
Vaizdo konferencija
V. Uspaskichas sakė nesuprantąs ir nenoro mažinti alkoholio akcizo. „Visada sakiau, kad reikia arba sutvarkyti rinką taip, kad į ją negalėtų kiti lįsti, arba sudaryti sąlygas, kad nebūtų naudinga kontrabandą pardavinėti“, - sakė jis.
Baigdamas V. Uspaskichas linkėjo neapgaudinėti savęs. „Skolintis pinigus ir juos dalinti, traktuojant, kad stabilizavom finansinę padėti, yra apgavystė. Pirmiausia savęs pačių. Turim visi suprasti, kad pasiskolinus šešis ar aštuonis milijardus litų, mes turėsime kiekvienais metais sukurti tris kartus daugiau vidaus produkto už pasiskolintą sumą. Pasiskolinę 8 milijardus, turėsime turėti 24 milijardų prieaugį“, - sakė jis.
Pasak politiko, jei BVP prieaugis bus tik du ar trys procentai, A. Kubiliaus vyriausybei padirbėjus keturis metus ir skolinantis tokiais tempais, skolai be palūkanų atiduoti reikės 40-45 metų. Jam, esą, labiausiai gaila dabartinių dvidešimtmečių, ateinančių į darbo rinką, nes jiems pirmus keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų reikėsią atidavinėti tik šios vyriausybės skolas.
Daugiau - Vaizdo konferencijoje:
