Džiūgaudamas it mažas vaikas, Ūkio ministras D. Kreivys pareiškė, kad šiuo metu yra deramasi su 66 bendrovėmis dėl jų atėjimo į Lietuvą, o kitą mėnesį tikimasi, kad į mūsų rinką įžengs dar viena tarptautinė kompanija. Labai norėčiau būti toks pat optimistas, kaip ir ministras, tačiau žiūrint į jo nuolat besišypsantį veidą, susidaro įspūdis, kad jis yra ateivis iš kosmoso, sunkiai besiorientuojantis ekonominiuose procesuose, vykstančiuose pasaulyje ir Lietuvoje.
Jeigu taip, kaip su užsienio investuotojais, mūsų Vyriausybė derėtųsi su Lietuvos kompanijomis, jeigu viliotų jas milijoninėmis investicijomis ir lengvatomis, gal šiandien situacija mūsų rinkoje nebūtų tokia tragiška ir mes (kaip ir mūsų kaimynai) jau pradėtume matyti šviesą tunelio gale. Tačiau mūsų Vyriausybė elgiasi visiškai priešingai. Apleidusi ir pamiršusi tas Lietuvos įmones, kurios kūrė nepriklausomos Lietuvos ekonomiką ir padėjo jaunai valstybei atsitiesti, nustūmusi vietinius gamintojus į šoną ir apkrovusi juos protu nesuvokiamais įsipareigojimais, Vyriausybė lyg niekur nieko derasi su užsienio investuotojais, rožinėmis spalvomis piešdama Lietuvos ekonomikos ateitį ir finansinį patrauklumą.
Ūkio ministras siekia parodyti užsienio kompanijoms, kad esame labai daug pažengę medicinoje, jis giriasi Lietuvos tariamais pasiekimais infrastruktūros plėtroje ir švietime. Tačiau ministras nesupranta, arba nenori suprasti, kad užsienio kompanijos niekada nekurs ir netobulins Lietuvos infrastruktūros, neinvestuos į šalies universitetus, ligonines, darželius ir mokyklas, jie negražins mūsų miestų, kaimų ir miestelių, nes tai neneš jiems pelno. Padaryti tai gali tik vietinės įmonės, kurioms svarbus Lietuvos patrauklumas ir jos vaikų ateitis. Todėl žiūrint į ateivio D. Kreivio veidą darosi graudu ir juokinga, tačiau labiausiai — skaudu — dėl to, kad mūsų šalies ūkio tvarkymas patikėtas tokiam žmogui.
