Keturių žemynų didžiausius gėlavandenius ežerus perplaukęs ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas kraunasi lagaminus paskutinei akcijos „Vanduo – tai gyvybė“ kelionei į šalimi muziejumi vadinamą Etiopiją. Porą kartų valstybės paramos savo ekologiniam žygiui sulaukęs sportininkas dar liepą Aplinkos ministerijai pateikė prašymą paremti ir paskutinį etapą, tačiau šį kartą valdininkai susilaikė.
Traukia į Etiopiją
Keturių žemynų didžiausius gėlavandenius ežerus perplaukęs ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas kraunasi lagaminus paskutinei akcijos „Vanduo – tai gyvybė“ kelionei į šalimi muziejumi vadinamą Etiopiją.
Rytų Afrikos aukštikalnėse tyvuliuojantį 75 km ilgio ir maždaug tokio paties pločio Tano ežerą V.Urbonas planuoja perplaukti maždaug per 20 valandų.
Tai bus ilgiausias iki šiol jo šturmuotas ežeras. 54-erių sportininkas yra įveikęs 60 km Titikaką Pietų Amerikoje, 26 km Jaloustouną Šiaurės Amerikoje, 46 km plytintį Baikalą Rusijoje bei 28 km Didįjį ežerą Tasmanijoje.
Plaukimas per Tano ežerą gresia tapti sudėtingiausiu ne tik dėl didelio krantus skiriančio atstumo, bet ir jo vandenyse randamos europiečio organizmui pražūtingos bakterijos.
Nakvynė vienuolyne – ne moterims
Jau kitą savaitę į Etiopiją išskrendantis plaukikas kelionės tikslą – Tano ežero rytinę pakrantę – turėtų pasiekti po trijų dienų. Startuoti V.Urbonas ketina sausio 13-ąją. Anot jo, oro sąlygos numatomos palankios – šis ežeras nepasižymi didelėmis bangomis, o vandens temperatūra siekia 16–17 laipsnių. Vis dėlto, anot sportininko, plaukti nebus paprasta.
Rytinėje ežero pakrantėje startuosiantis panevėžietis numato pirmąją dieną per 13–14 valandų įveikti maždaug 35 kilometrus iki pirmosios salos. Kas valandą sportininkas ketina daryti 2–3 minučių pertraukėles. Per jas V.Urbonas turės suspėti pasistiprinti bananu ar sausainiais, išgerti jėgų suteikiančios saldžios arbatos arba energinių gėrimų.
Saloje esančiame vyrų vienuolyne planuojama pernakvoti. Tačiau po Afriką lydėsiantys vietinės kelionių agentūros darbuotojai dar nežino, kur teks migdyti V.Urbono komandos moteris, mat dailiosios lyties atstovėms įkelti koją į vyrų vienuolyną griežtai draudžiama.
Sportininkas svarsto, kad nuolatinėms jo palydovėms – sutuoktinei Ritai ir gydytojai panevėžietei Irenai Brogaitei – veikiausiai teks ilsėtis laive.
Pražūtingą bakteriją tikisi aplenkti
V.Urbonas mano, kad daugiausia jėgų pareikalaus antroji diena. Sportininkas juokauja, kad nuo pusiaukelės prasidės plaukimas su kliūtimis, aplenkiant kas keli šimtai metrų išsimėčiusias saleles. Tano ežere yra 37 salos ir net 30-yje iš jų pastatytos bažnyčios bei vienuolynai.
„Vietiniai po ežerą plaukioja papirusų laiveliais, taigi vėjo ir didelių bangų neturėtų būti. Bet staigmenų nežadėjo ir Didysis ežeras Tasmanijoje. Mažiukas, tik 21 kilometro ilgio, kur net visi krantai matosi, ežerėlis ne juokais išgąsdino, kai pakilus vėjui bangos siekė 1,5 metro. Per Jeloustouną plaukiau kaip koridoriumi aplinkui kunkuliuojant sieros telkiniams. Mano praktika rodo, kad iš bet kurio ežero galima sulaukti staigmenų“, – pasakojo V.Urbonas.
Sportininkas pripažįsta perplaukti pasirinkęs ne patį didžiausią atstumą per Taną. Panevėžietis nerizikavo šturmuoti jo įlankos. Nors
V.Urbonas pasiskiepijęs visomis keliautojams į Afriką rekomenduojamomis vakcinomis, gurkšnis įlankos vandens dėl jame gyvenančios bakterijos europiečiui vis tiek gali būti pražūtingas.
„Baisu ne krokodilų ar begemotų. Vietiniai pažadėjo, kad su jais problemų neturėsiu. Svarbiausia – apsisaugoti nuo bakterijos. Su vandeniu patekusi į organizmą per porą savaičių išgraužia kūną. Vietiniai patikino, kad tokia bakterija randama įlankoje, bet pačiame ežere jos nėra“, – viliasi V.Urbonas.
Lankysis gentyse
Po Afriką V.Urboną lydės ne tik palaikymo komanda, bet ir ginkluoti apsauginiai, o prie afrikietiško maisto nepratusių turistų skrandžiais rūpinsis asmeninis virėjas. Pasak plaukiko, tokias sąlygas iškėlė europiečiams kelionę po egzotiškąjį žemyną organizuojanti vietinė turizmo agentūra.
„Anksčiau afrikiečiai iš rankų nepaleisdavo lanko ir ieties, dabar net vaikai tampo kalašnikovus. Kelionės organizatoriai perspėjo, kad be apsauginių nė žingsnio nežengtume. Gresia būti ne tik apiplėštiems, bet ir pagrobtiems“, – pasakojo V.Urbonas.
Sportininkas ir jo palyda į Afriką vešis būtiniausius higienos reikmenis, vaistus, drabužius ir netgi miegmaišius. Jų laukia nakvynė ne tik
Etiopijos viešbučiuose ar afrikietiškuose kotedžuose, bet ir savanoje po atviru dangumi.
Panevėžiečiai planuoja apsilankyti aštuoniose vietinių gentyse. Jų moterys išsiskiria spalvingų karolių ir apyrankių gausa, nešioja keistas molio šukuosenas su begale kasyčių, pasipuošusios į lūpas įvertomis „vinimis“ ar „dubenėliais“, puikuojasi išmuštais apatiniais dantimis, randuotais kūnais ir karoliais.
Ryškiomis spalvomis raumeningus kūnus išsidažę vyrai vaikšto nuogi.
Įdomu, kad dažnoje gentyje moterys beveik visą laiką gyvena vienos. Vyrai iš ganyklų į kaimą sugrįžta tik pratęsti giminės.
V.Urbonas juokauja ne išvykstantis svetur, o sugrįžtantis ten, kur slypi žmonijos šaknys. Egzotiškoji Etiopija laikoma bene stipriausia krikščionybės tvirtove, o Tano ežero pašonėje įsikūręs nedidelis Lalibelos miestelis tapęs svarbiausiu piligrimystės centru Afrikoje.
Jo apylinkių uolose iškalta daugiau nei dešimt bažnyčių. Tikima, kad vienoje iš jų paslėpta Sandoros skrynia. Anot V.Urbono, legenda byloja, kad ir negilus Tano ežeras saugo milžinišką paslaptį. Pasakojama, kad jo vandenys apglėbia Nojaus laivą.
Valstybė nuo paramos susilaikė
Paskutiniam akcijos etapui Tano ežerą V.Urbonas teigia pasirinkęs dėl ypatingos jo reikšmės afrikiečiams. Gėlavandenis ežeras – ne vien svarbus maisto ir vandens šaltinis. Dešimtims milijonų Etiopijos žmonių padeda išgyventi prie ežero pastatyta hidroelektrinė.
Kiekvieną plaukimą per pasaulio ežerus V.Urbonas skiria Lietuvos istorijoje reikšmingoms datoms. Ekologiniu žygiu Tano ežeru plaukikas nori pažymėti 150-ąsias Lenkijos ir Lietuvos išsivadavimo nuo Rusijos imperijos metines. V.Urbonas tvirtina, kad ši kelionė finansuojama tik privačių rėmėjų lėšomis.
Sportininkas dar liepą Aplinkos ministerijai buvo pateikęs prašymą paremti jo žygį, tačiau V.Urbonas teigia atsakymo iki šiol nesulaukęs. Anot jo, ministerijos atstovai motyvavo, jog tokie prašymai svarstomi metų pradžioje.
Valstybės paramą – 30 tūkst. Lt – panevėžietis buvo gavęs 2009-aisiais plaukti per Titikakos ežerą, tyvuliuojantį tarp Bolivijos ir Peru valstybių Andų kalnuose.
Panevėžiečio ekologinį žygį yra parėmusios ir valstybės įmonės. Pernai tuometis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis aiškino, jog ministerijai dalyti paramą draudžia įstatymai, todėl V.Urbono žygį per Baikalą bei kelionę į Tasmaniją Australijoje iš dalies finansavo „Lietuvos geležinkeliai“.
Užbaigęs prieš penketą metų pradėtą akciją „Vanduo – tai gyvybė“, V.Urbonas dar šiais metais planuoja perplaukti lietuvių dainiaus Maironio apdainuotą Keturių Kantonų ežerą Šveicarijoje.
V.Urbonas tvirtina neatsisakęs ketinimų perplaukti kelis kartus nesėkmingai šturmuotą Lamanšo sąsiaurį.
