Sprendimą pirkti du minų paieškos ir išminavimo laivus už 190 mln. litų paskatino siekis įgyvendinti 2006 metais Seimo patvirtintą Krašto apsaugos sistemos plėtros programą, teigia Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdas Tutkus.
Kaip BNS sakė V.Tutkus, Lietuva priklauso NATO nuolatinės parengties priešmininės kovos pirmajai grupei, kurios pagrindinė užduotis yra užtikrinti nuolatinį priešmininės kovos operacijų vykdymo pajėgumą taikos ir ginkluoto konflikto metu.
Yra numatyta, kad įgyvendinus Krašto apsaugos sistemos plėtros programą Karo laivų flotilė vykdys išminavimo operacijas, patruliuos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe ir atliks paieškos ir gelbėjimo darbus. Vieną minų paieškos laivą, anot programos, Lietuva skirs į NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginį.
Pasak kariuomenės vado, išminavimo laivai karinio konflikto atveju turėtų užtikrinti, kad NATO partneriams būtų saugu plaukioti Lietuvos teritoriniuose vandenyse, t.y. juose nebūtų minų.
„Esant grėsmei, laivai minininkai visų pirma laikys švarias uostų prieigas ir teritorinius vandenis NATO partnerių įėjimui ir išėjimui per uostą. Uostas turi būti atviras ir saugus, kad jūrų keliais galėtų ateiti partnerių pagalba“, - sakė V.Tutkus
Jo teigimu, minų paieškos laivus yra ketinama įsigyti iš strateginių partnerių, todėl jie esą kainavo žymiai mažiau nei rinkos kaina.
Pasiteiravus, ar Lietuva gauna kokias nors rekomendacijas iš NATO, kurią kryptį pasirinkti modernizuojant kariuomenės ginkluotę, V.Tutkus sakė, jog Lietuva Baltijos jūros pakrantės saugumą siekia užtikrinti atsižvelgdama ir į bendras NATO rekomendacijas, ir į nacionalinius saugumo reikalavimus.
Tuo tarpu buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Jonas Kronkaitis yra sakęs, kad finansinio sunkmečio metu tokių laivų įsigijimas nėra prioritetinis.
„Mano nuomone, dabar yra ne laikas tokius laivus pirkti. Sprendimas juos pirkti, kai artėja krizė nėra apgalvotas. Laivus pirkti galbūt buvo planuota seniai, bet krizė juk nebuvo planuota. Sausumos pajėgos yra labai neaprūpintos, etatai batalionuose neužpildyti. Labiau reikėtu rūpintis, kad netrūktų karių sausumos pajėgose, kad jų technika būtų geros būklės“, - lapkričio pabaigoje BNS kalbėjo J.Kronkaitis.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, Baltijos jūros išminavimą vykdančios Karinės jūrų pajėgos nuo 1997 metų išžvalgė apie 2600 kvadratinių kilometrų jūros teritorijos. Rasta ir neutralizuota 133 įvairių sprogmenų, du nuskendę orlaiviai ir 7 laivai.
Šiuo metu Karinių jūrų pajėgų laivų flotilę sudaro 10 laivų: 3 patruliniai laivai, 2 minų paieškos laivai, 1 vadovavimo ir aprūpinimo laivas, 1 fregata, kurią planuojama pakeisti, ir 3 uosto kateriai.
