„Rezultatas yra toks – VDU ėmėsi iniciatyvos tapti nacionaliniu universitetu, su Lietuvos edukologijos universitetu pradėjo jungimosi veiksmą daugiau nei prieš metus, prie šitos iniciatyvos po kiek laiko prisijungė Aleksandro Stulginskio universitetas, VDU jų skėtinis universitetas, nacionalinis galėtų būti“, – sakė V.Pranckietis, pabrėžęs, kad „tai būtų iniciatyva iš apačios, o ne priverstiniu būdu, nurodant iš viršaus“.
V.Pranckietis pripažino, kad toks universitetų jungimasis prieštarautų Vyriausybės pateiktam planui, bet pabrėžė pačių universitetų siekį jungtis.
„Vyksta įvairios iniciatyvos, viena iš iniciatyvų Vyriausybės, o kiti veiksmai jau vyksta tai, ko Vyriausybė ir siektų, universitetų iniciatyvos, tik jos ne visada atitinka Vyriausybės matymus arba norus. Startas pradėtas, koks yra (pertvarkos planas), mums apsispręsti, kaip elgtis. Bet iniciatyva ateina iš apačios, to nėra dar buvę“, – kalbėjo V.Pranckietis.
V.Pranckietis universitetų planą jungtis konservatoriams pristatė po praėjusią savaitę vykusių susitikimų su šių universitetų atstovais. Planus jungtis parlamento vadovui pristatė Vytauto Didžiojo universiteto ir Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) atstovai. VDU taip pat paskelbė, kad per artimiausias savaites planuojama baigti derybas dėl integracijos su Lietuvos sporto universitetu (LSU). Jau anksčiau dėl jungimosi VDU susitarė su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU).
V.Pranckietis tvirtino, kad prie Kauno universitetų svarsto jungtis ir Šiaulių universitetas, nors raštiškai savo noro nėra pareiškęs.
Pagal Vyriausybės siūlomą aukštųjų mokyklų pertvarkos planą, Kaune į vieną turėtų būti sujungti ne tik VDU, LSU, ASU ir LEU, bet ir Kauno technologijos universitetas.
Vyriausybinė darbo grupė taip pat siūlė LEU sujungti su VU vienoje aukštojoje mokykloje sukoncentruojant pedagogų rengimą. Vėliau Vyriausybė pateikė projektą, pagal kurį LEU būtų integruotas į kuriamą naują universitetą Kaune, tačiau pedagogų rengimas būtų užtikrintas ne tik Kaune, bet ir Vilniuje – Vilniaus universitete.
Konservatorius Andrius Kubilius parlamento vadovo klausė, koks likimas tuomet laukia Vyriausybės parengto plano, kuris numato kitą konsolidavimo kelią nei kelių Kauno universitetų iniciatyva, tačiau V.Pranckietis sakė esminės prieštaros nematantis.
„Iš jūsų kalbos supratau, kad tą Vyriausybės nutarimo projektą, kuris atėjo į Seimą, reikia padėti į archyvą ir jo net nebesvarstyti, nes jo svarstymas ir priėmimas klausantis jūsų būtų visiška loginė nesąmonė, tam nutarime pasakyta, kas su kuo turi jungtis, jūs sakote, kad jungsis visai kitaip. Mane domina klausimas, kaip jūs matot toliau visą procesą“, – sakė A.Kubilius.
„Nėra jokios priešpriešos (tarp Vyriausybės plano) ir tarp šito, į stalčių įdėti plano nereikia, nes ten aiškiai sudarytos datos, pageidavimai, bet jie turėtų tapti atliepiantys ir universitetų pageidavimą, ten turėtų būti kaip projektas, o ne galutinis modelis“, – sakė V.Pranckietis.
Parlamento vadovas taip pat tvirtino, kad esminis veiksnys sprendžiant dėl universitetų pertvarkos turi būti pačių aukštųjų mokyklų iniciatyvos.
„Mes nenorėkime galvoti, kad tik mes čia sėdintys valdžioje esame protingi ir gudrūs, universitetai yra didelė proto koncentracija, kurie žino ir savo ateitį, ir gali būti atsakingi už savo ateitį, ir jų autonomija neturi būti paminta. (...) O kad kažkokią liniją užduoti, mes turbūt nesame tiek kietos rankos politikos atstovai, kur būtinai pasakysime, kad bus taip ir tik tai taip, ir nukertame visas jūsų iniciatyvas“, – sakė V.Pranckietis.
Seimo pirmininkas taip pat atmetė versiją, kad VDU pasiūlytas jungimasis būtų formalus, iš esmės išlaikantis esamą padėtį.
„Jūs sakote, kad reikia pertvarkos, bet kyla abejonių, kad yra motyvai svarbesni nei pertvarkos poreikis. Ar jūsų siūlymai nerodo, kad nėra politinės valios imtis pertvarkos, kuri subrendusi, o yra tik noras padėti universitetams išlaikyti status quo (esamą padėtį), labai smarkiai nesikeičiant“, – tokias abejones išsakė konservatorius Mantas Adomėnas.
„Kai buvo tokios kalbos, kad jie čia bando tik tokį lyg tai stogą bendrą pasidaryti, bet viskas lieka atskirai, taip nėra, tai yra ir išgrynintos programos, kalbama su Šiaulių universitetu, jei jų iniciatyva bus pareikšta dokumentuose, ne tik žodžiais, ir jei Lietuvos sporto universitetas tokį pageidavimą pareikštų, būtų gera iniciatyva susijungiant“, – sakė V.Pranckietis.
Pagal Vyriausybės pateiktą mokslo ir studijų institucijų pertvarkos planą, Vilniuje ir Kaune veiktų po plačios aprėpties universitetą, du technologijų universitetai būtų Vilniuje ir Klaipėdoje. Kaip specializuotos akademijos galėtų veikti Kaune esantis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dabar veikiančių menų akademijų – Vilniaus dailės akademijos bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos – junginys. Mykolo Romerio ir Šiaulių universitetai turėtų būti prijungti prie Vilniaus universiteto.
KTU rektorius apie V.Pranckiečio pristatytą viziją: desperatiškas ir pigus blaškymasis
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sako, kad jį liūdina kai kurių universitetų iniciatyvos keisti Vyriausybės Seimui pateiktą aukštųjų mokyklų pertvarkos planą ir tai, kad tokiems žingsniams atsiranda politinis palaikymas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ėmėsi iniciatyvos dėl aukštojo mokslo reformos – antrai pagal dydį Seime opozicinei konservatorių frakcijai antradienį pristatė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) planus prie savęs jungtis kitus universitetus ir tapti nacionaliniu. V.Pranckietis pripažino, kad toks universitetų jungimasis prieštarautų Vyriausybės pateiktam planui, bet pabrėžė pačių universitetų siekį jungtis.
„Gilus liūdesys, tik tiek (...). Pirmiausia reikia sėsti ir kalbėti – ne kas su kuo susijungia, bet turinio dalykus, tuos principus, kokiais kriterijais jungiamės. Šitų dalykų dar nėra, mes norime kartu pasižiūrėti tuos susijungimo principus, pagrindinius kriterijus, ir tada bandyti modeliuoti, kuris variantas, kokie etapai, kas pirmiausia, tai būtų logiška. Dabar tas desperatiškas blaškymasis yra pigu“, – BNS antradienį sakė P.Baršauskas, komentuodamas Seime vykstančias diskusijas.
Anot KTU rektoriaus, bent dalis universitetų palaiko Vyriausybės parengtą planą.
„Jaučiamės stipriai ant savo kojų, mums tinka ir jungtis, ir nesijungti, nes KTU ir studentų skaičius stabilizuotas, ir finansai stabilizuoti, bet elgiamės valstybiškai, norime eiti į kontaktą, žiūrime į priekį. Tie, kurie silpnai jaučiasi, daro tuos desperatiškus veiksmus. Liūdna, nes vietoj to, kad būtų ėjimas į kontaktą ir pagalba Vyriausybei, yra bandymas suvelti viską. Ką darysi, toks yra mentalitetas – svarbu, kad išlikčiau aš, kad kaip nors išsigelbėčiau, neduok Dieve nesujungtų su tuo, su kuo aš nenoriu. O kad valstybei nuo to bus geriau, tai jiems neturi reikšmės“, – dėstė jis.
