„Negi norim naujo infekcijų protrūkio, naujų mirčių?“ – klausia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, reaguodamas į kilusias diskusijas dėl jo inicijuotų ketinimų nepriimti nepaskiepytų vaikų į darželius. Ministras teigia, kad reikia atsižvelgti į Europos Sąjungos (ES) patirtį, nes migracija didina infekcijos pernešimo galimybę. Pasak V.P. Andriukaičio, ligų protrūkis, prasidėjęs nuo neskiepytų šeimų, mažina kolektyvinį tautos imunitetą, o skiepijimas, nepaisant prieštaravimų, vis dar yra patikimiausias jo formavimo būdas.
„Pastaruosius penkiasdešimt metų gyvenome labai saugioje visuomenėje, nes privalomi skiepijimai apsaugodavo Lietuvą nuo infekcijų, mirčių. Jeigu pasiskiepija keli milijonai žmonių – tauta įgauna kolektyvinį imunitetą. Tokiu būdu skiepais valdomoms infekcijoms užkertamas kelias, arba jos apskritai išnaikinamos, kaip raupų, ar poliomielito atveju“, — radijui „Laisvoji banga“ kalbėjo sveikatos apsaugos ministras, aiškindamas privalomosios skiepų programos reikmę.
Jo teigimu, šiandien turime per dvidešimt tūkstančių neskiepytų vaikų: „Dėl didėjančio neskiepytų vaikų skaičiaus visuomenėje didėja pavojus užsikrėsti naujomis infekcijų protrūkio bangomis, menkėja kolektyvinis imunitetas — atsiranda galimybė greičiau perduoti užkrėtimą.Būklė Lietuvoje baisi. Vilniuje pernai turėjome tymų, protrūkį, prasidėjusį nuo neskiepytos šeimos, kolektyvinis tautos imunitetas šiai ligai jau pažeistas. 2012 metais nuo kokliušo mirė pusės metukų kūdikis. Visų klausiu: negi norime naujų protrūkių, naujų mirčių?”
Ministras siūlo remtis ES patirtimi, kur skiepai yra privalomi keturiolikoje šalių:
„Kitose penkiolikoje valstybių vyksta diskusijos ir imamasi priemonių didinti skiepijamų vaikučių kiekį. Europos Sąjungoje dabar yra tautų maišalynė: žmonės atvyksta iš Afrikos, Azijos, kuriose yra daugybė infekcinių susirgimų židinių. Tokioje maišatyje sumenkinti mūsų tautos kolektyvinį imunitetą ir individualų žmonių imunitetą yra nusikaltimas“, — sakė V.P. Andriukaitis.
Komentuodamas pagrindinį projekto skeptikų nuomonę, esą priverstinis skiepijimas daugiausia naudos duoda farmacijos kompanijoms, V.P. Andriukaitis teigė, kad tam išties reikalingos didelės lėšos: „Galiu nurodyti Pasaulinės sveikatos organizacijos Europos regiono biuro tinklapį, kuriame pateikta visa informacija apie vakcinų gamybą. Tai sudėtingi geniniai, inžineriniai procesai. Be abejonės, čia dalyvauja inovatyvi industrija.“
„Labai smagu, kad prasidėjo diskusija internete. Žmonės atsiuntė man įvairios medžiagos. Tenka pasakyti, kad ši medžiaga su moksliniais argumentais nieko bendro neturi. Tai mitai, gąsdinimai ir baubai“,— sakė V.P. Andriukaitis.
Sveikatos apsaugos ministras pasakojo, kad privalomos skiepijimas kol kas dar yra diskusijų lygio. Tačiau tautiečių atsparumu ligoms rūpinamasi: praplėstas Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius, padidintas finansavimas, įvestas skiepas nuo pneumokokinės infekcijos. V.P. Andriukaitis džiaugėsi sulaukęs visuomenės nuomonės, vykstančia diskusija internete, tačiau medžiaga, kuria remiasi skiepų priešininkai, pavadino „mitais, gąsdinimais ir baubais“:
„Labai smagu, kad prasidėjo diskusija internete. Žmonės atsiuntė man įvairių straipsnių iš interneto erdvės. Tenka pasakyti, kad ši medžiaga su moksliniais argumentais nieko bendro neturi“, — skeptikams oponavo ministras. Vis dėlto, V. P. Andriukaitis pripažino, kad skiepai tinkami ne kiekvienam vaikui, dėl to, prieš vakcinuojant mažuosius, svarbu kiekvieną jų ištirti:
„Turime tėveliams teikti žinių, kad jie susirūpintų savo vaikučiu, o ne juo eksperimentuotų. Vakcinos, neabejotinai, turi ir nepageidaujamų reakcijų, alergijų. Turime kruopščiai kontroliuoti, kad procesas būtų mediciniškai teisingai atliktas, kad nesukeltume kontraindikacijų. Ne kiekvieną vaiką galime paskiepyti, tačiau didžioji dauguma jų gali būti apsaugoti nuo grėsmių ir mirčių skiepų pagalba“,— pažymi Sveikatos apsaugos ministras.
