„Konstitucinis Teismas paskelbė istorinį nutarimą“ – sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, susipažinęs su LR Konstitucinio Teismo (KT) 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
„Džiaugiuosi, kad mūsų sumanymas išsiaiškinti Konstitucijos 53 straipsnį pavyko, – sakė ministras V. P. Andriukaitis. – Esmines nuostatas aš jau gyniau LR Seime šių metų sausį pristatydamas Sveikatos draudimo ir Sveikatos sistemos įstatymų pataisas. Dabar diskusijos bus lengvesnės, nes galėsime remtis KT sprendimu.“
Visų pirma, KT konstatavo konstitucinę valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata. KT nutarime pabrėžiama, jog „žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata – tai valstybės funkcija.“ Taip pat konstatuojama, kad sveikata yra ne tik asmens, bet ir socialinė visuomenės teisė į sveikatos priežiūrą. Todėl valstybė privalo sukurti sveikatos priežiūros sistemą ir sudaryti teisines bei organizacines prielaidas šiai sistemai funkcionuoti.
„Džiaugiuosi, kad KT patvirtino tai, apie ką aš ir iki šiol kalbėjau, – sako V. P. Andriukaitis. – Reikia sustiprinti sveikatos sistemos vadybą, įvesti vyriausiųjų specialistų funkcijas, stiprinti planavimą – dabar visa tai esame įpareigoti įgyvendinti“.
Pasak ministro, KT nutarimas taip pat patvirtina kritikos sulaukusį teiginį apie būtinybę sugrąžinti specialistų rengimo valstybinį užsakymą. KT nutarime konstatuojama, kad vykdydama konstitucinę funkciją valstybė privalo imtis prievolių užtikrinti pakankamą kiekį aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų bei prognozuoti jų poreikį ateityje ir užtikrinti jiems rengti būtinas valstybės lėšas.
Taip pat KT apgynė sveikatos priežiūros įstaigų, net vaistinių išdėstymo Lietuvoje teritorinį principą. KT pasisakė aiškiai, kad turi būti sukurta reikiama infrastruktūra ir veiktų tiek ir taip paskirstytų įstaigų ir vaistinių sistema, kad galėtų būti veiksmingai užtikrintas paslaugų prieinamumas.
KT konstatavo, kad „Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką, yra konstitucinė piliečių teisės nemokamai ir laiku gauti kokybišką gyvybiškai būtiną medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose garantija, kurios įgyvendinimas turi būti užtikrintas iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi, įgyvendindamas savo diskreciją formuoti valstybės sveikatos politiką ir pasirinkti sveikatos priežiūros finansavimo modelį, įstatymų leidėjas negali nepaisyti to, kad tam tikra sveikatos priežiūros paslaugų dalis, būtent piliečiams garantuota nemokama medicinos pagalba, privalo būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.“
Pasak ministro V. P Andriukaičio, akivaizdu, kad teks grįžti prie biudžetinio finansavimo, neatsisakant ir privalomojo sveikatos draudimo ar papildomo sveikatos draudimo, kaip galimų papildomų sveikatos sistemos finansavimo šaltinių. Svarbiausia, pasak ministro, kad, remiantis KT nutarimu, kokios paslaugos iš kokio šaltinio gali būti finansuojamos privalo būti apibrėžta įstatymuose.
„Svarbu pasakyti ir tai, kad KT pasisakė labai griežtai ir aiškiai, kad valstybės reguliavimas turi būti nukreiptas į visas sveikatos priežiūros įstaigas, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos“, – pabrėžė V. P. Andriukaitis. Ministro teigimu, KT nutarimas leidžia sugrįžti prie sausio mėnesį LR Seime atmesto įstatymų pataisų paketo. „Mes laukėme šio nutarimo, dabar bus galima projektus patobulinti atsižvelgiant į KT išaiškinimą. Tikiuosi, kad per artimiausias 2-3 savaites jau galėsime pristatyti patobulintą įstatymų pataisų paketą ir, tikiuosi, kad dabar jis jau nebus taip priešiškai sutiktas“, – sako sveikatos apsaugos ministras V. P. Andriukaitis.
