Negaliu Jums apsakyti, to širdį beriančio jausmo, kuri patyriau Kovo 11-ąją, išlėkęs kerzinių batų paradan, ne kokių tai lietuvių, o TIKRŲ LIETUVIŲ beieškodamas.
Aš pasipuošiau savo Lietuviškąją DNR spirale ir iškėliau Trispalvį Genofondą.
Mano, Saulės Ženklais siuvinėtos kepenys smarkiai plakė pamačius JŲ išdidžiai nešamą kartoninį šabloną, prie kurio kiekvienas priėjęs galėjo pasimatuoti savo LIETUVIŠKUMĄ. Ar atitinka jo galva tautines nuostatas. Jei taip, tai jungtis į šią brahmanų gretą, jei ne, tyliai sliūkinti prie upės ir dar tyliau skandintis.
Ir ėjo Trispalvė Milžinkapių Tauta, blizgančiom galvom, nuo lietuvio Adomo Mickevičiaus paminklo, pro lietuvės Šv. Onos ir lietuvio Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčias per lietuvio Maironio lietuvišką gatvę, iškilmingai valgydama lietturkiškus kebabus ir burdama lietuslaviškais linksmažodžiais.
Ir verkė Didysis Kunigaikštis Gediminas, kad nei jo, nei Geležinio Vilko galvos nepanašios į Gedimino Stulpus ir neatitinka TIKROJO LIETUVIŠKO STANDARTO...
...nes Jis laiškus rašė – Jis juos kvietėsi.
Jis - KALTAS.
P.S. Akivaizdu, XXI amžiaus Lietuvoje, rasizmas yra visiškai išnykęs, liko tik nuoširdūs patriotai, minusinės šukuosenos ir sunkių batų mada.
Vilius Nevilis
