Klausimas ar Lietuvą dar galima priskirti prie teisinių demokratinių valstybių tampa vis aktualesniu. Balsavimai Seime dėl dviejų parlamentarų mandatų panaikinimo ir dvigubos pilietybės tik sustiprino abejones – mūsų šalis vis labiau tolsta nuo teisinės demokratinės valstybės principų ir normų.
Kuomet Seime LR Konstitucija paverčiama vos ne kilimėliu kojoms nusivalyti, o Konstitucinis Teismas – pereinamuoju kiemu, tuomet gal jau ir abejonių turėtų nebekilti.
Jei dėl dviejų parlamentarų pašalinimo iš Seimo dvejonių visuomenėje atrodo nekilo (nebent tik kodėl dviems, o ne kelioms dešimtims analogiškus ar panašius nusižengimus padariusiems taikoma apkalta), tai dvigubos pilietybės įstatymo pataisas lydėjo ir kritika, ir kilnių pilietinių tikslų deklaravimas.
Deja, žengti tokį žingsnį Seimą paskatino anaiptol ne kilnūs tautiniai interesai. Išlaikyti ryšį su Tėvyne, išsaugoti lietuviškumą, patriotiškumą gyvenant užsienyje dokumentų nereikia. Juolab, kad sugrįžus į Lietuvą, panorėjus galima be didesnių problemų atgauti pilietybę. Ne paslaptis, jog tai daliai išeivijos, taip atkakliai kovojusiai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir turtiniai interesai. Karti dvidešimties nepriklausomybės metų patirtis byloja, kad ir Lietuvos valdžios mėgsta turtingus. Balsuodami už dvigubos pilietybės įteisinimą, dalis Seimo narių tikėjosi vienu šūviu nušauti du zuikius – ne tik sumedžioti išeivijos balsus, bet per turtinius verslo interesus sulaukti paramos rinkimams, savo partijoms. O valdančiajai TS-LKD partijai dvigubos pilietybės įteisinimas leistų dar ir pasigirti, kad ji šauniai vykdo rinkimų pažadus – 2050 m. Lietuvoje turėti 4 milijonus gyventojų. Tačiau realiai žiūrint į tokius politinius Seimo žaidimus tenka pripažinti, kad taip daroma meškos paslauga mūsų valstybei – pilietybė nebelieka vertybe.
Jau ne pirmi metai kalbam apie dvi, o gal net tris Lietuvas – sugrupuotas visuomenės dalis pagal savo turtinę padėtį, teises ir galimybes. Savo veiksmais dėl dvigubos pilietybės Seimas bando rūšiuoti ir piliečius. Vieni turės daug teisių ir galimybių, bet mažai ar net jokios pareigos ir atsakomybės, kiti, gyvenantys Tėvynėje, priešingai – bus spaudžiami įstatymų, mokesčių, įsipareigojimų, treti – Australijos, Lotynų Amerikos lietuviai tiesiog liks šone.
LR Konstitucijos 12 straipsnis pasako, kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ 2006 m. Konstitucinis Teismas pateikė išaiškinimą, patvirtindamas, kad šį Konstitucijos straipsnį reikia suprasti taip, kaip jame viskas ir parašyta. Tačiau Seimo dauguma dėl savo merkantilinių interesų sugalvojo dar kartą pažaisti žmonių jausmais ir likimais. Priėmęs įstatymą, iškart dėl jo konstitucingumo vėl kreipdamasis į KT, Seimas nusiima atsakomybę nuo savo pečių. Taip Seimo nariai galės aiškinti kilnius savo tikslus, atsakomybę ar kaltę suversdami KT teisėjams. Tai tik dar vienas Seimo demonstruojamas teisinio nihilizmo atvejis.
Kalbant apie dvigubą pilietybę, dažniausiai minimas LR Konstitucijos 12 straipsnis. Manau, ne mažiau svarbūs ir kiti straipsniai, kaip antai 79 str., 78 str., nusakantys kandidato į šalies vadovus sąlygas ar 56 str., skelbiantis, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei...“ Kyla pagrįstas klausimas: ar žengę vieną žingsnį, nežengsime ir kito, leidžiančio kandidatuoti dvigubiems piliečiams į aukščiausius renkamus postus?
Toks lengvabūdiškas Seimo sprendimas neabejotinai skatins LR piliečius gyvenančius užsienyje drąsiau rinktis kitos šalies pilietybę, padaugės fiktyvių santuokų su kitataučiais. Dvigubos pilietybės įteisinimas taptų ir savotišku dalies piliečių atsikratymu, ypač iš socialiai pažeidžiamiausio visuomenės sluoksnio. Mūsų piliečių socialines problemas spręs jau kitos valstybės. Skubėjimas įteisinti dvigubą pilietybę šiuo metu panašėja į puotą maro metu – keičiasi užsienio politikos kursas, atidaroma 50 km pasienio zona su Baltarusija, politinis chaosas šalies viduje, auga žmonių nusivylimas ir nepasitenkinimas, didėja Rusijos įtaka ir Lietuvos priklausomybė nuo jos, politinė partinė sistema išsigimusi, demokratija silpna, rinkimus lemia pinigų kiekis. Tad dirbtinis piliečių gretų išplėtimas tik dar labiau gali užaštrinti problemas ir destabilizuoti padėtį.
Valdžia turi visas galimybes ir be dvigubos pilietybės įteisinimo saugoti, gerbti savo piliečius, sudaryti jiems galimybes gyventi ir dirbti Lietuvoje, kurti savo vaikų ir savo šalies ateitį. Trūksta tik realių žingsnių ta linkme.
Violeta Linkienė, Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pavaduotoja