Už žurnalisto Vito Lingio nužudymą nuteistas buvęs praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvos sostinėje galingiausios mafijos gaujos Vilniaus brigados narys Igoris Achremovas bando užtildyti jam neįtinkančius ir, anot jo, garbę ir orumą žeminančią, pažeidžiančią privatumą informaciją apie jį teikiančius portalo Balsas.lt žurnalistus.
Ne brolis, bet pusbrolis
Jau 18 metų kalėjimo bausmę atliekančio I. Achremovo interesams atstovaujantis vilnietis advokatas Dalius Boreika portalo Balsas.lt redakcijai yra atsiuntęs laišką, kuriame prašo paneigti šių metų liepos 1 dieną portale pasirodžiusiame straipsnyje „Teismas pradėjo nagrinėti I. Achremovo brolio sutenerių gaujos bylą“ pateiktą informaciją.
Anot I. Achremovo advokato D. Boreikos, kreiptis į redakciją jis nusprendė pasipiktinęs tikrovės neatitinkančia informacija.
Prekybos žmonėmis byloje minimas Aleksandras Achremovas, anot D. Boreikos, nėra nuteistojo I. Achremovo brolis.
Portalui Balsas.lt pasidomėjus, ar šiuos vyrus sieja kraujo ryšis, Policijos departamento atstovė spaudai Lina Nemeikaitė atsakė: „Šioje byloje minimas A. Achremovas yra I. Achremovo pusbrolis“.
Beje, faktą, kad A. Achremovas yra I. Achremovo brolis ne kartą anksčiau paskelbė ir naujienų portalas Delfi.lt.
Lygiai taip pat žiniasklaidoje skelbta, kad ikiteisminį tyrimą dėl pelnymosi iš kitų asmenų prostitucijos, įtraukimo į ją, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo atlikę Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai įtarimus buvo pareiškę ne tik A. Achremovui, bet ir jo broliui – Olegui Zajančkovskiui, kuris yra pasikeitęs pavardę, jo žmonai Anželikai Zajančkovskajai bei dar keliems asmenims.
Kaip skelbta, A. Achremovas ir A. Zajančkovskaja su keturiais asmenimis liepos 1 dieną stojo prieš Vilniaus apygardos teismą. Tąkart iš teismo posėdžio į kitą bylą pasitraukė vienas kaltinamųjų advokatų, tad pirmojo posėdžio metu valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras nespėjo perskaityti kaltinamojo akto.
Kiti posėdžiai šioje didelio atgarsio sulaukusioje prekybos moterimis byloje numatyti spalio – lapkričio mėnesiais.
Žurnalisto žudikams – griežtos bausmės
Balsas.lt primena, kad 1994 m. lapkričio 10 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, į žurnalistą V. Lingį 1993-iųjų spalio 12-osios rytą šovęs Igoris Achremovas nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
Vėliau bausmė sušvelninta iki 25 metų kalėjimo.
Jam talkinę – Borisas Babičenka nuteistas kalėti 13 metų ir 3 mėnesius ir Viačeslavas Slavickis – 14 metų.
V. Lingio mirties užsakovu laikytas Vilniaus brigados lyderis Borisas Dekanidzė buvo nuteistas aukščiausia – mirties bausme sušaudant.
Mirties nuosprendis B. Dekanidzei buvo įvykdytas 1995-ųjų liepą. Jis tapo paskutiniu Lietuvoje myriop nuteistu žmogumi.
Per daugelį metų informacija apie B. Dekanizdei įvykdytą mirties bausmę apaugo fantastiškiausiomis versijomis, tačiau dauguma to laikmečio aukščiausių teisėsaugininkų tvirtino, kad Vilniaus brigados bosas išties buvo sušaudytas.
B. Dekanidzė palaidotas Vilniaus žydų kapinėse, į kurias atgulė ir pernai miręs jo tėvas Georgijus Dekanidzė, anot šaltinių, kadaise priklausęs pogrindinei įtakingiausių Sovietų Sąjungos „įteisintųjų vagių“ bendruomenei.
Daktarai mėgino uždrausti „Tikrąją Daktarų istoriją“
Tai jau ne pirmas kartas, kai portalas Balsas.lt sulaukia atakų iš garsiausių kriminalinio pasaulio atstovų.
Nors anksčiau Kauno Daktarų veteranas Henrikas Daktaras su žurnalistais mielai bendraudavęs ir kaskart noriai kviesdavęs į savo erdvius namus Užliedžių kaime (Kauno raj.) ir namus Vilijampolėje, J. Naujalio gatvėje, kurioje praleido vaikystę, praėjusių metų gegužę pasirodžius portalo balsas.lt ir savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ žurnalisto Dailiaus Dargio knygai „Tikroji Daktarų istorija“, į teismą padavė ne tik knygos autorių, bet ir leidėjus UAB „Balsas.lt leidiniai“.
Liūdnai pagarsėjusios vilijampoliečių Daktarų šeimynos nariai labai piktinosi knygos pasirodymu, nors joje D. Dargis aprašė visą Kauno kriminalinio pasaulio istoriją.
Galiausiai Daktarų šeimos advokatas Kristupas Ašmys pareiškė pretenzijas, kad „Tikroji Daktarų istorija“ esą prieš keletą metų pogrindyje pasirodžiusios H. Daktaro knygos „Išlikt žmogumi“ plagiatas, neva knygos viršelyje neteisėtai panaudota ilgus metus šalies žiniasklaidoje mirgėjusio H. Daktaro nuotrauka.
Daktarai net tris kartus prašė uždrausti knygos „Tikroji Daktarų istorija“ platinimą, tačiau į tokius jų prašymus Vilniaus apygardos teismas nesureagavo, ir knyga sėkmingai platinama iki šiol.
Ji ne vieną mėnesį puikavosi perkamiausių negrožinės literatūros knygų sąrašo viršūnėje. Prieš keletą mėnesių šalies knygynus pasiekė jau ketvirtasis papildytas knygos leidimas. Joje anksčiau niekur nepublikuota informacija, unikalios mafijozų nuotraukos.
Knyga „Tikroji Daktarų istorija“ labai žavisi Anglijoje gyvenantys lietuviai. Nors nėra tikslių duomenų, kiek parduota knygos vienetų Jungtinėje Karalystėje, tačiau, anot patikimų šaltinių, „mafijos biblija“ vadinama knyga guli kone kiekvieno šioje šalyje uždarbiaujančio lietuvio namuose.