...aha atrodo tuoj lietuvoj visai bausmiu nebebus :) nuzudei, tai nuteis pora metu namu aresto, nes gi gaila sodint zmogu i kaleima.

Achremovo galbūt gaila, bet problema yra tai, jei mes (visuomenė) rodysime atlaidumą, ar tai nepaskatins kitų, būsimų žudikų. Kai žudai ir žinai, kad išeisi po kokių 7 metų, kaip LT įprasta, ko bijoti? Seniau bijodavo "vyškos", o dabar?

Tokio žmogaus-žudiko nuoširdžia atgaila galima patikėti tik tada, kai jis nuoširdžiai atlieka visą bausmės laiką. Tai ir yra jo antrasis šansas tapti žmogumi. Tai turi būti jo atgaila. Mūsų verkšlenimas, kad ano jau neprikelsi, o čia vargšas žudikėlis kenčia, juokingas ir niekuo nepateisinamas. Galima būti gailestingu, bet tik gailesčio vertam žmogui, o ne žudikui bandančiam bet kuria kaina išvengti jam priklausančios bausmės.

Tai keliolika metu ir sedi, o ne kelis. O del atgailavimo, tai tuo galima manipuliuoti.

šis nusikaltimas kartu ir nelaimė, jeigu pirmojo jau nebeprikelsi tai antrasis turi šansą išsigelbėti (juolab jei atgailauja ir suvokia).O keliolika atsėdėtų metų +dar sąžinė pakankamai didelė bausmė.Neatimkim žmogui šanso.Objektyvumo dėlei įsivaizduokim jo vietoj savo artima žmogų.

atleisti ir pasigailėti-stipriųjų priedermė. Silpnieji uždavinėja kvailus klausimus ir yra ne ką geresni už nuteistąjį, kartais vienintelis skirtumas tarp jų -kurioje kalėjimo grotų pusėje jie randasi. Žmogus bando taisytis, atgailauja, o visi pasiryžę jį už tai sutrypti. Tikra Marijos žemė ta Lietuva.

O kas suteiks "antra sansa" gyventi nuzudytajam?

krikščioniškasis gailestingumas? nejau iš tiesų nebegalima suteikti tam žmogui "antro šanso"? Taip, jis padarė baisų nusikaltimą, bet jei dėl jo atgailauja ir siekia pasikeisti-tai turi būti įvertinta.