„Mes pasiekėme visų pergalę. Nes tai nėra, kad vienas laimėjo, o kitas pralaimėjo. Abu laimėjo viltį. Geresnę galimą būtį toje vargšėje iškankintoje Europoje, ir ypač toje dalyje, kuri pavadinta kruvinomis žemėmis.
Tai yra abiejų šalių sėkmė, pergalė, kad mes sugebėjome su tomis visomis kovomis, intrigomis, bandymais priversti, išgąsdinti, šantažuoti, kad štai mes nepasirašysime ir jūs išvažiuosite musę kandę.
Bet kažkas, turbūt ir pats Jelcinas (tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas – BNS) suprato, kad nežinia, kas liks didesnę musę kandęs“, – Seime penktadienį minint sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metines sakė V. Landsbergis.
Pasak jo, įtemptų derybų sėkmę, galiausiai patvirtinus okupacinės kariuomenės išvedimo grafiką, nulėmė ir tvirta Lietuvos derybininkų delegacijos laikysena, ir kitos aplinkybės.
„Mūsų laimei buvo tas progos langelis, kad Rusijai vadovavo padorus vadovas, kuris vertino, kaip, matyt, ir kai kurie karininkai, garbės sąvoką“, – kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
1990 metų kovo 11-ąją Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, imtasi spręsti ir 1940-aisiais į šalį įžengusios okupacinės sovietų armijos išvedimo klausimą.
1992 metų sausio 31 dieną įvyko pirmosios derybos dėl kariuomenės išvedimo, o rugsėjo 8 dieną V. Landsbergis ir tuometinis Rusijos vadovas Borisas Jelcinas Maskvoje pasirašė baigiamąjį susitarimą bei numatė Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafiką.
Sovietiniais metais Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34,5 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų ir 1901 šarvuotis.
Paskutinis sovietų armijos ešalonas iš Lietuvos išvestas 1993 metų rugpjūčio 31 dieną 23 val. 46 minutės.
„Užteko mūsų politinio ryžto ir valios. O svarbiausia, kad Rusija buvo kitokia. Rusija, kuri suprato ir sugebėjo išvesti kariuomenę iš jau ne jos, o svetimos valstybės tertorijos.
Todėl tie 25 metai mus moko vieno – jei valstybė ir jos žmonės turi valią, tikslą ir siekia laisvės, tai laisvė visada bus pasiekta“, – per iškilmingą minėjimą sostinės Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Pasak jos, dabartinių geopolitinių iššūkių akivaizdoje ypač svarbu demonstruoti valią gintis ir stiprinti šalies kariuomenę.
„Dabartiniai iššūkiai, kai matome kas vyksta aplink mus, kaimynystėje, kai žinome, kad kai kurios mūsų kaimynės ne visada nuoširdžiai, draugiškai ir palankiai mato mūsų šalį savo pašonėje.
Todėl yra būtina ir toliau demonstruoti ir turėti politinį ryžtą apsiginti, stiprinti mūsų kariuomenę, valstybės apginamumą. Todėl labai sveikinu politinių partijų ryžtą pasirašyti susirraimą dėl valstybės apginamumo ateities.
Turime parodyti, kaip atgrasymo priemonę, kad niekas net negalvotų apie istorijos kartojimą“, – pabrėžė šalies vadovė.
Nepriklausomybės aikštėje iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai skambant Lietuvos himnui pakėlė Lietuvos vėliavą, atliko parodomąją programą.
