Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
landsbergis vis laukia isakymo is JAV, bet jo taip ir nera, todel ir nezino ka daryt...:))))
Turbūt nėra reikalo priminti apie ganėtinai liūdnai TS-LKD pasibaigusį 2K projektą. Nors viešumoje galiausiai buvo deklaruota, kad konservatoriai atsiriboja nuo socialdemokratų tuomet dar valdančiosios mažumos, tačiau šiandieniniai TS-LKD lyderių „manevrai“ dėl prezidento rinkimų verčia tuo abejoti. Tikėtina, kad tai tik 2K projekto antroji dalis, kurią sąlyginai galima pavadinti 3S (sumaištis, sunkmetis, slapukavimas).
Įtampa politiniuose sluoksniuose šiuo metu pasiekė apogėjų. Kiekvienas galimai kandidatuojančio į prezidentus veiksmas sulaukia begalės interpretacijų, neatsargiai pasakytas žodis įgyja milijonus prasmių, o viešoji erdvė persisunkusi sumaišties nuotaikų. Geriausias metas tiems, kurie jau „lipdo“ naująjį prezidentą. Metas veikti.
Ekonominis sunkmetis taip pat puikiai tinka neskaidriai priešrinkiminei kovai. Elektoratą nepritekliai mobilizuoja, tik spėk tuo naudotis. Gintaro Beresnevičiaus įžvalgiai aprašytas „mesijo atėjimo mitas“ politikoje (Pakso atvejis) kuo puikiausiai pritaikomas ir šiandien linksniuojamiems kandidatams. Tai kas, kad ne sraigtasparnis – dėsniai vis vien lieka tie patys. Atskridai, pakritikavai ir išskridai prižiūrėti ES finansų. Kai rinkėjas nėra tikras dėl ateities, kandidato ištartas žodis įgyja keliagubą jėgą. Ypač tada, kai kalbama apie pinigus, ekonomiką ir gyvenimą krizės sąlygomis.
Galiausiai trečiasis 3S dėmuo – slapukavimas. Nors nemažai rašyta apie Lietuvoje įsikerojusį nomenklatūrinį valstybės valdymo modelį, tačiau prezidento rinkimai šiuo požiūriu yra bene geriausias pavyzdys. Protu nesuvokiama, kaip per tokį trumpą laiką rinkėjas gali sąmoningai pasirinkti sau tinkamą kandidatą.
Prezidento rinkimai – tai iliuzijų šou, kai juodų draperijų fone juodai apsirengę iliuzionistai mikliai mulkina žiūrovus-rinkėjus. Pagrindinis veiksmas visada vyksta užkulisiuose. Bandykime juos praskleisti ar bent išsiaiškinti, kokiais dėsniais savo veiksmus grindžia iliuzijų meistrai.
Truputis etimologijos. Valstybei apibrėžti anglai vartoja žodį state, o rusai государство. Angliškasis valstybės pavadinimas kilęs iš lotyvų kalbos žodžio šaknies, kuris suponuoja tam tikrą pastovumą, „buvimą šalia“ (pilietis ir valstybė yra atskiri, nors ir labai susiję dėmenys). Tuo tarpu rusiškasis государство kilęs iš senosios slavų господарь, kuris reiškia valdovą turintį absoliučią valdžią (pilietis „priklauso“ valstybei, kuri yra valdovo nuosavybė, kaip, beje, ir pats pilietis).
Turėdami galvoje šį esminį skirtumą tarp dviejų mąstymo paradigmų nesunkiai paaiškinsime ir Lietuvos prezidento rinkimų peripetijas. Slaviškoji mąstymo paradigma mūsuose neabejotinai dominuoja. Pirmiausia, ką padarys užkulisiuose susispietę iliuzionistai – pasinaudoję trumpos rinkimų kampanijos teikiamais privalumais „išrinks“ reikiamą prezidentą. Jis turės vakarietišką „mesijanistinį“ (gelbėtojo) apvalkalą ir „Rot front“ fabrike bei Ždanovo vardu pavadintoje mokslo įstaigoje suformuotą vidų.
Štai dėl ko per tas kelias dešimtis dienų nuo tada, kai norintieji tapti prezidentais „prisipažins“ tokie esą, o mes turėsime laiko pasirinkti už ką balsuoti, pirmiausia verta pasidomėti kiekvieno kandidato ankstesne veikla, darbais. Vienus mes pažįstame kaip nuluptus, o kiti – tokie paslaptingi, net politika „nesusitepę“. Aklas sekimas rekomendacijomis ir daugumos nuomone kartais pasiteisina, tačiau, kad taip nutiktų, rekomendacijos pirmiausia privalo būti motyvuotos ir mažinti 3S, o ne tęsti 2K.
P.S. O savo Prezidento Lietuva iki šiol neturėjo ir, mano galva, dar greit neturės. Gal tik a. a. Stasys Lozoraitis galėjo tokiu būti. Tačiau iliuzijų meistrams jis buvo itin nepatogus. Stasys Lozoraitis Anapilin iškeliavo tuoj po rinkimų kampanijos.
Įtampa politiniuose sluoksniuose šiuo metu pasiekė apogėjų. Kiekvienas galimai kandidatuojančio į prezidentus veiksmas sulaukia begalės interpretacijų, neatsargiai pasakytas žodis įgyja milijonus prasmių, o viešoji erdvė persisunkusi sumaišties nuotaikų. Geriausias metas tiems, kurie jau „lipdo“ naująjį prezidentą. Metas veikti.
Ekonominis sunkmetis taip pat puikiai tinka neskaidriai priešrinkiminei kovai. Elektoratą nepritekliai mobilizuoja, tik spėk tuo naudotis. Gintaro Beresnevičiaus įžvalgiai aprašytas „mesijo atėjimo mitas“ politikoje (Pakso atvejis) kuo puikiausiai pritaikomas ir šiandien linksniuojamiems kandidatams. Tai kas, kad ne sraigtasparnis – dėsniai vis vien lieka tie patys. Atskridai, pakritikavai ir išskridai prižiūrėti ES finansų. Kai rinkėjas nėra tikras dėl ateities, kandidato ištartas žodis įgyja keliagubą jėgą. Ypač tada, kai kalbama apie pinigus, ekonomiką ir gyvenimą krizės sąlygomis.
Galiausiai trečiasis 3S dėmuo – slapukavimas. Nors nemažai rašyta apie Lietuvoje įsikerojusį nomenklatūrinį valstybės valdymo modelį, tačiau prezidento rinkimai šiuo požiūriu yra bene geriausias pavyzdys. Protu nesuvokiama, kaip per tokį trumpą laiką rinkėjas gali sąmoningai pasirinkti sau tinkamą kandidatą.
Prezidento rinkimai – tai iliuzijų šou, kai juodų draperijų fone juodai apsirengę iliuzionistai mikliai mulkina žiūrovus-rinkėjus. Pagrindinis veiksmas visada vyksta užkulisiuose. Bandykime juos praskleisti ar bent išsiaiškinti, kokiais dėsniais savo veiksmus grindžia iliuzijų meistrai.
Truputis etimologijos. Valstybei apibrėžti anglai vartoja žodį state, o rusai государство. Angliškasis valstybės pavadinimas kilęs iš lotyvų kalbos žodžio šaknies, kuris suponuoja tam tikrą pastovumą, „buvimą šalia“ (pilietis ir valstybė yra atskiri, nors ir labai susiję dėmenys). Tuo tarpu rusiškasis государство kilęs iš senosios slavų господарь, kuris reiškia valdovą turintį absoliučią valdžią (pilietis „priklauso“ valstybei, kuri yra valdovo nuosavybė, kaip, beje, ir pats pilietis).
Turėdami galvoje šį esminį skirtumą tarp dviejų mąstymo paradigmų nesunkiai paaiškinsime ir Lietuvos prezidento rinkimų peripetijas. Slaviškoji mąstymo paradigma mūsuose neabejotinai dominuoja. Pirmiausia, ką padarys užkulisiuose susispietę iliuzionistai – pasinaudoję trumpos rinkimų kampanijos teikiamais privalumais „išrinks“ reikiamą prezidentą. Jis turės vakarietišką „mesijanistinį“ (gelbėtojo) apvalkalą ir „Rot front“ fabrike bei Ždanovo vardu pavadintoje mokslo įstaigoje suformuotą vidų.
Štai dėl ko per tas kelias dešimtis dienų nuo tada, kai norintieji tapti prezidentais „prisipažins“ tokie esą, o mes turėsime laiko pasirinkti už ką balsuoti, pirmiausia verta pasidomėti kiekvieno kandidato ankstesne veikla, darbais. Vienus mes pažįstame kaip nuluptus, o kiti – tokie paslaptingi, net politika „nesusitepę“. Aklas sekimas rekomendacijomis ir daugumos nuomone kartais pasiteisina, tačiau, kad taip nutiktų, rekomendacijos pirmiausia privalo būti motyvuotos ir mažinti 3S, o ne tęsti 2K.
P.S. O savo Prezidento Lietuva iki šiol neturėjo ir, mano galva, dar greit neturės. Gal tik a. a. Stasys Lozoraitis galėjo tokiu būti. Tačiau iliuzijų meistrams jis buvo itin nepatogus. Stasys Lozoraitis Anapilin iškeliavo tuoj po rinkimų kampanijos.
Ar lietuvaiciai nori tik Grybauskaites b
Noretusi ir Landsbergio tikros istorijos isgirsti...
Pakaktu ir t-i-k-r-o-s Landsbergio seimi
Gaila
2009-02-24 20:03:14
Gaila , kad Andrikiene nekandidatuoja. Na ir kandidatai mums lieka, na ir kompanija, vienas uz kita „geresnis". Gal pagaliau kuris nors portalas isspausdintu biografijas Grybauskaites, Valinsko, Prunskienės , Pilvelio
2009-02-24 20:03:14
Gaila , kad Andrikiene nekandidatuoja. Na ir kandidatai mums lieka, na ir kompanija, vienas uz kita „geresnis". Gal pagaliau kuris nors portalas isspausdintu biografijas Grybauskaites, Valinsko, Prunskienės , Pilvelio
LAIMOS ANDRIKIENĖS PAREIŠKIMAS DĖL PREZIDENTO RINKIMŲ
Vilnius, 2009 m. vasario 23 d.
Lietuva rengiasi prezidento rinkimams. Kiekvieni rinkimai - naujas išbandymas demokratijai, jos institucijoms, politinėms partijoms. Rinkimai - tai ir visų mūsų pilietinės brandos egzaminas.
Prezidento rinkimai ypatingai svarbūs, nes mūsų valstybės Konstitucija šalies prezidentui suteikia nemenkas galias. Labai norėčiau, kad po visų mūsų patyrimų ir skaudžių pamokų šiemet vyksiantys rinkimai būtų ypatingai skaidrūs, demokratiški, kad piliečiai, o ne kokios nors grupuotės, partijų nomenklatūros nulemtų, kas bus aukščiausiasis mūsų valstybės pareigūnas būsimus penkerius metus.
Esu dėkinga visiems, pastaruosius dvejus metus raginusiems, skatinusiems ir drąsinusiems mane dalyvauti prezidento rinkimuose. Prieš keletą savaičių (2009 02 05) rašiau, kad galimas dalykas, jog prezidento rinkimuose kandidatuosiu. Neturiu ambicijų įsirašyti į Lietuvos istoriją. Tačiau visada turėjau ir turiu ambicijų padaryti Lietuvą stipria, modernia valstybe, į kurios nuomonę įsiklausoma, kurios interesų paisoma. Ir turiu ambicijų, kokiose pareigose ir kur bedirbčiau, visomis išgalėmis stengtis, dirbti, kad žmonės Lietuvoje gyventų gerai, pasiturimai".
Pastarąsias kelias savaites Tėvynės sąjungos skyriuose vyko kandidatų kėlimas prezidento rinkimams. Partijos narių, grupių ir skyrių nuomonė man yra labai svarbi, jų pareikštas pasitikėjimas ypatingai brangus. Todėl nuoširdžiai dėkoju Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Joniškio, Klaipėdos, Šiaulių, Vilkaviškio, Palangos ir kitiems skyriams už mano kandidatūros siūlymą ir palaikymą.
Tačiau kitas Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos pirmininkas ir mano dabartinis kolega Europos Parlamente profesorius Vytautas Landsbergis, remiamas kai kurių TS-LKD skyrių, Lietuvos Sąjūdžio ir krikščionių demokratų, pateikė rimtą paraišką dalyvauti prezidento rinkimuose. Todėl, saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinę ir mūsų vertybes, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose.
Dar kartą dėkoju mane remiantiems Lietuvos žmonėms - partiniams ir nepartiniams, jauniems ir vyresniems - už paramos laiškus, pasitikėjimą, bendrą darbą.
Vardan tos Lietuvos linkiu mums visiems tikro Prezidento - moralinio autoriteto, puikaus diplomato, patyrusio politiko, kovotojo už Lietuvos Nepriklausomybę, demokratiją, Lietuvos žmonių gerovę, gebančio sutelkti piliečius bendram darbui mūsų visų ir Lietuvos labui. Ir tepadeda mums Dievas.
Vilnius, 2009 m. vasario 23 d.
Lietuva rengiasi prezidento rinkimams. Kiekvieni rinkimai - naujas išbandymas demokratijai, jos institucijoms, politinėms partijoms. Rinkimai - tai ir visų mūsų pilietinės brandos egzaminas.
Prezidento rinkimai ypatingai svarbūs, nes mūsų valstybės Konstitucija šalies prezidentui suteikia nemenkas galias. Labai norėčiau, kad po visų mūsų patyrimų ir skaudžių pamokų šiemet vyksiantys rinkimai būtų ypatingai skaidrūs, demokratiški, kad piliečiai, o ne kokios nors grupuotės, partijų nomenklatūros nulemtų, kas bus aukščiausiasis mūsų valstybės pareigūnas būsimus penkerius metus.
Esu dėkinga visiems, pastaruosius dvejus metus raginusiems, skatinusiems ir drąsinusiems mane dalyvauti prezidento rinkimuose. Prieš keletą savaičių (2009 02 05) rašiau, kad galimas dalykas, jog prezidento rinkimuose kandidatuosiu. Neturiu ambicijų įsirašyti į Lietuvos istoriją. Tačiau visada turėjau ir turiu ambicijų padaryti Lietuvą stipria, modernia valstybe, į kurios nuomonę įsiklausoma, kurios interesų paisoma. Ir turiu ambicijų, kokiose pareigose ir kur bedirbčiau, visomis išgalėmis stengtis, dirbti, kad žmonės Lietuvoje gyventų gerai, pasiturimai".
Pastarąsias kelias savaites Tėvynės sąjungos skyriuose vyko kandidatų kėlimas prezidento rinkimams. Partijos narių, grupių ir skyrių nuomonė man yra labai svarbi, jų pareikštas pasitikėjimas ypatingai brangus. Todėl nuoširdžiai dėkoju Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Joniškio, Klaipėdos, Šiaulių, Vilkaviškio, Palangos ir kitiems skyriams už mano kandidatūros siūlymą ir palaikymą.
Tačiau kitas Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos pirmininkas ir mano dabartinis kolega Europos Parlamente profesorius Vytautas Landsbergis, remiamas kai kurių TS-LKD skyrių, Lietuvos Sąjūdžio ir krikščionių demokratų, pateikė rimtą paraišką dalyvauti prezidento rinkimuose. Todėl, saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinę ir mūsų vertybes, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose.
Dar kartą dėkoju mane remiantiems Lietuvos žmonėms - partiniams ir nepartiniams, jauniems ir vyresniems - už paramos laiškus, pasitikėjimą, bendrą darbą.
Vardan tos Lietuvos linkiu mums visiems tikro Prezidento - moralinio autoriteto, puikaus diplomato, patyrusio politiko, kovotojo už Lietuvos Nepriklausomybę, demokratiją, Lietuvos žmonių gerovę, gebančio sutelkti piliečius bendram darbui mūsų visų ir Lietuvos labui. Ir tepadeda mums Dievas.
Astrologai kalba, kad Lietuva isgelbes prezidente - moteris. Tai kur ta MOTERIS?????? Nematyti.
Gal krikdemai ir nuliūdę, kad "teisingos" seksualinės orientacijos Andrikienė atsisakė kandidatuoti, bet manyčiau -ji pasielgė šį kartą protingai. Bent jau neapsijuoks ir munduras išliks nesuteptas.
Būtų sąžininga, jei V. Landsbergis kandidatuotų ir tokiu būdu sukurtų realią alternatyvą dešinėje. Jei ir pralaimėtų, nemanau, kad reikėtų dėl to gėdytis. Aš pats lengvai pasirinkčiau - balsuočiau už Landsbergį , jis puikiai tiktų būti Prezidentu. Grybauskaitė neturi ugnelės, charizmos, kuruos neabejotinai reikia, o ir Tatos ideologinis nuoseklumas ir tvirtas stuburas man imponuoja žymiai labiau nei technokratinis vadovėlinis Grybauskaitės būdas ir požiūris.
patys krikdemai susipainiojo - tai Andrikiene siule, po to Landsbergi. Nuleis Jums grybauskaite, tai zinosite! O Laima galejo buti jai rimta konkurente, ir neabejoju, butu surinkusi daugiau balsu !!!
Pranesimas
2009-02-24 16:33:54
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2009 m. vasario 24 d.
LAIMOS ANDRIKIENĖS PAREIŠKIMAS DĖL PREZIDENTO RINKIMŲ
Vilnius, 2009 m. vasario 23 d.
Lietuva rengiasi prezidento rinkimams. Kiekvieni rinkimai - naujas išbandymas demokratijai, jos institucijoms, politinėms partijoms. Rinkimai - tai ir visų mūsų pilietinės brandos egzaminas.
Prezidento rinkimai ypatingai svarbūs, nes mūsų valstybės Konstitucija šalies prezidentui suteikia nemenkas galias. Labai norėčiau, kad po visų mūsų patyrimų ir skaudžių pamokų šiemet vyksiantys rinkimai būtų ypatingai skaidrūs, demokratiški, kad piliečiai, o ne kokios nors grupuotės, partijų nomenklatūros nulemtų, kas bus aukščiausiasis mūsų valstybės pareigūnas būsimus penkerius metus.
Esu dėkinga visiems, pastaruosius dvejus metus raginusiems, skatinusiems ir drąsinusiems mane dalyvauti prezidento rinkimuose. Prieš keletą savaičių (2009 02 05) rašiau, kad galimas dalykas, jog prezidento rinkimuose kandidatuosiu. Neturiu ambicijų įsirašyti į Lietuvos istoriją. Tačiau visada turėjau ir turiu ambicijų padaryti Lietuvą stipria, modernia valstybe, į kurios nuomonę įsiklausoma, kurios interesų paisoma. Ir turiu ambicijų, kokiose pareigose ir kur bedirbčiau, visomis išgalėmis stengtis, dirbti, kad žmonės Lietuvoje gyventų gerai, pasiturimai".
Pastarąsias kelias savaites Tėvynės sąjungos skyriuose vyko kandidatų kėlimas prezidento rinkimams. Partijos narių, grupių ir skyrių nuomonė man yra labai svarbi, jų pareikštas pasitikėjimas ypatingai brangus. Todėl nuoširdžiai dėkoju Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Joniškio, Klaipėdos, Šiaulių, Vilkaviškio, Palangos ir kitiems skyriams už mano kandidatūros siūlymą ir palaikymą.
Tačiau kitas Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos pirmininkas ir mano dabartinis kolega Europos Parlamente profesorius Vytautas Landsbergis, remiamas kai kurių TS-LKD skyrių, Lietuvos Sąjūdžio ir krikščionių demokratų, pateikė rimtą paraišką dalyvauti prezidento rinkimuose. Todėl, saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinę ir mūsų vertybes, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose.
Dar kartą dėkoju mane remiantiems Lietuvos žmonėms - partiniams ir nepartiniams, jauniems ir vyresniems - už paramos laiškus, pasitikėjimą, bendrą darbą.
Vardan tos Lietuvos linkiu mums visiems tikro Prezidento - moralinio autoriteto, puikaus diplomato, patyrusio politiko, kovotojo už Lietuvos Nepriklausomybę, demokratiją, Lietuvos žmonių gerovę, gebančio sutelkti piliečius bendram darbui mūsų visų ir Lietuvos labui. Ir tepadeda mums Dievas.
2009-02-24 16:33:54
PRANEŠIMAS SPAUDAI
2009 m. vasario 24 d.
LAIMOS ANDRIKIENĖS PAREIŠKIMAS DĖL PREZIDENTO RINKIMŲ
Vilnius, 2009 m. vasario 23 d.
Lietuva rengiasi prezidento rinkimams. Kiekvieni rinkimai - naujas išbandymas demokratijai, jos institucijoms, politinėms partijoms. Rinkimai - tai ir visų mūsų pilietinės brandos egzaminas.
Prezidento rinkimai ypatingai svarbūs, nes mūsų valstybės Konstitucija šalies prezidentui suteikia nemenkas galias. Labai norėčiau, kad po visų mūsų patyrimų ir skaudžių pamokų šiemet vyksiantys rinkimai būtų ypatingai skaidrūs, demokratiški, kad piliečiai, o ne kokios nors grupuotės, partijų nomenklatūros nulemtų, kas bus aukščiausiasis mūsų valstybės pareigūnas būsimus penkerius metus.
Esu dėkinga visiems, pastaruosius dvejus metus raginusiems, skatinusiems ir drąsinusiems mane dalyvauti prezidento rinkimuose. Prieš keletą savaičių (2009 02 05) rašiau, kad galimas dalykas, jog prezidento rinkimuose kandidatuosiu. Neturiu ambicijų įsirašyti į Lietuvos istoriją. Tačiau visada turėjau ir turiu ambicijų padaryti Lietuvą stipria, modernia valstybe, į kurios nuomonę įsiklausoma, kurios interesų paisoma. Ir turiu ambicijų, kokiose pareigose ir kur bedirbčiau, visomis išgalėmis stengtis, dirbti, kad žmonės Lietuvoje gyventų gerai, pasiturimai".
Pastarąsias kelias savaites Tėvynės sąjungos skyriuose vyko kandidatų kėlimas prezidento rinkimams. Partijos narių, grupių ir skyrių nuomonė man yra labai svarbi, jų pareikštas pasitikėjimas ypatingai brangus. Todėl nuoširdžiai dėkoju Kauno miesto ir rajono, Vilniaus miesto, Joniškio, Klaipėdos, Šiaulių, Vilkaviškio, Palangos ir kitiems skyriams už mano kandidatūros siūlymą ir palaikymą.
Tačiau kitas Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis Tėvynės sąjungos pirmininkas ir mano dabartinis kolega Europos Parlamente profesorius Vytautas Landsbergis, remiamas kai kurių TS-LKD skyrių, Lietuvos Sąjūdžio ir krikščionių demokratų, pateikė rimtą paraišką dalyvauti prezidento rinkimuose. Todėl, saugodama partijos vienybę ir vildamasi, kad Vytautas Landsbergis garbingai ir iki galo rungsis prezidento rinkimuose, atstovaudamas centro dešinę ir mūsų vertybes, aš apsisprendžiau nedalyvauti rinkimuose.
Dar kartą dėkoju mane remiantiems Lietuvos žmonėms - partiniams ir nepartiniams, jauniems ir vyresniems - už paramos laiškus, pasitikėjimą, bendrą darbą.
Vardan tos Lietuvos linkiu mums visiems tikro Prezidento - moralinio autoriteto, puikaus diplomato, patyrusio politiko, kovotojo už Lietuvos Nepriklausomybę, demokratiją, Lietuvos žmonių gerovę, gebančio sutelkti piliečius bendram darbui mūsų visų ir Lietuvos labui. Ir tepadeda mums Dievas.
REKLAMA
REKLAMA
V. Landsbergis dėl dalyvavimo rinkimuose teigia dar neapsisprendęs