Užsitęsęs lėto augimo laikotarpis Europoje yra aiškus rodiklis, kad standartiniai sprendimai, kai turtinga „šiaurė“ maitina neturtingus „pietus“, jau nebetinka. Šiandien tiek vyriausybės, tiek verslas turi ne tik mažinti kaštus, bet ir keisti požiūrį į daugelį dalykų. Didžiausias potencialas konkuruoti ne mažomis kainomis, bet investuojant į kokybę. Tai įmanoma pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) 2014-2020 m. biudžetu, kuriame daugiau nei 80 mlrd. eurų bus skirta žinių investicijoms. Šiuo metu bendrajame vidaus produkte (BVP) inovacijoms skirtų išlaidų dalis triskart atsilieka nuo ES vidurkio. Lietuvos įsipareigojimas padvigubinti šią dalį ir pasiekti 1,9 proc. - būtų didelis šuolis. Tai mūsų antras šansas konkurencingumo didinimui.
Vertinant visą mūsų šalies raidos istoriją, galime matyti, kad vieną šansą jau praleidome. Pigių pinigų ir kreditų bumas, kaip bebūtų gaila, mūsų ekonomiką nuvedė mažo efektyvumo keliu. Krizė tik atskleidė prieš tai buvusios raidos netolygumus, kurie bet kuriuo atveju būtų nulėmę ekonomikos smukimą, gal tik mažesnį.
Nuosmukio metu įmonės mažino savo gamybos kaštus karpydamos darbo užmokestį ir dirbančiųjų skaičių. Tačiau šis potencialas jau yra išnaudotas. Šiuo metu negalime konkuruoti su Indija ar Kinija. Dabar konkurencingumo didinimas įmanomas teikiant rinkoms naujus, aukštesnės kokybės produktus. Empiriniai tyrimai (Crozet M. ir kiti, 2011) parodė, kad tos įmonės, kurios specializuojasi aukštos kokybės produkcijos gamyboje ir atranda galimybių sumažinti savo eksportuojamos produkcijos savikainą, turi didesnes galimybes išplėsti savo eksporto potencialą ir, tikėtina, eksporto rinkas. Tuo metu įmonės, kurios specializuojasi mažos pridėtinės vertės produkcijos gamyboje, daugiau galimybių padidinti savo eksporto potencialą turi gerindamos produkcijos kokybę. Lietuvos eksportas būtent toks ir yra: aukštos kokybės arba aukštųjų technologijų dalis jame yra labai maža net ir Baltijos &scar! on;alių kontekste. Naujausiais ES statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis (2009 m.), aukštųjų technologijų dalis Lietuvos eksporte buvo beveik tris kartus mažesnė nei ES vidurkis, o Baltijos šalyse didesnė tik už Latvijos.
Šiuo metu, kai finansų sistema vis dar vykdo praeities kreditų politikos korekcijas ir neskolina rizikingoms investicijoms, atsiveria ir kitų galimybių. ES struktūrinių fondų 2014-2020 m. biudžete išskirtinis dėmesys teikiamas mokslui, tyrimams ir inovacijoms – tai yra, konkurencingumo didinimui. Parama apims visas sritis, neišskiriant ir žemės ūkio. Svarbi iniciatyva yra „Horizontas 2020“, kuria bus suteikta parama įvairiems gavėjams nuo mokslo centrų ar įmonių iki eilinių vartotojų.
Apibendrinant galima sakyti, kad krizė mums aiškiai parodė, kuriuo keliu nevertėtų eiti. Šią pamoką išmoko ir verslas, ir bankai. Sekėsi tiems, kurie, ilgus metus kentę pinigų badą, investavo ne į dangoraižius (nors ir jų reikia moderniai ekonomikai), bet į naujoves. Naujovės svarbios ne tik gamyboje, bet ir kitose srityse: pardavimo, marketingo srityse, informacinėse technologijose, ryšiuose. Lietuva ne viena darė klaidas. ES struktūrinės paramos teikimo strategijoje taip pat orientavosi į nutiestus kilometrus, o ne į didesnį našumą. Dabar Lietuvai svarbu „nepramiegoti“ naujų galimybių: belstis į ES fondus, nebijoti įsileisti išorinius investuotojus. Lietuvoje jau veikia rizikos kapitalo fondai, kurie sėkmingai skolina inovacijoms, atverdami kelią ir kitiems žaidėjams – bankams. Dabartiniai laikai ypatingai palankūs naujos, pažangios ekonomikos kūrimui. Ją kurti galima visur - ž! emės ūkyje, pramonėje, prekyboje. Žinoma, svarbus vaidmuo ir toliau tenka valstybei, kuri gali paskatinti inovacijų paklausą per struktūrines reformas.
Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims
