Šiandien Seime dar kartą nagrinėjamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimas iš pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Prezidento patarėjas Lauras Bielinis jau pateikė prezidento dekretą ir gynėsi nuo parlamentarų kaltinimų, esą Valdas Adamkus šį klausimą sieja su biudžeto tvirtinimu ir taip „šantažuoja“ Seimą.
AT pirmininko V. Greičiaus atleidimo klausimas nebus sprendžiamas ypatingos skubos tvarka, kaip planuota anksčiau. Tačiau Seimo valdyba šiandien nusprendė siūlyti jį spręsti neatidėliotinai - per dvi dienas.
Praėjusios kadencijos Seime jau du kartus nepavyko atleisti V. Greičiaus. Vėliau parlamentas dar atidėjo AT pirmininko atleidimo klausimą motyvuodamas, kad šį sprendimą turi priimti 2008-2012 metų kadencijos Seimas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime narai Valentinas Mazuronis ir Petras Gražulis prezidento patarėjo L. Bielinio klausė, kodėl būtent dabar yra teikiamas nutarimas dėl V. Greičiaus atleidimo ir ar tai nėra susieta su biudžeto patvirtinimu. P. Gražulis tokį prezidentūros teikimą pavadino šantažu Seimui.
Pranešėjas L. Bielinis kelis kartus patikino, kad prezidentas Valdas Adamkus nesieja šio klausimo su jokiais kitais klausimais. Spaudoje pasirodžiusių komentarų apie galimas V. Greičiaus atleidimo nutarimo sąsajas su biudžeto patvirtinimu jis nenorėjo komentuoti sakydamas, kad „tai yra spaudos reikalas“.
Anot jo, šalies vadovas nekreipia dėmesio į kalbas, kurios atsiranda svarstant kiekvieną įstatymą, ir jis nėra niekaip susijęs su žiniasklaidos informacija apie galimą šių dviejų svarbių klausimų sąveiką. „Kada mums metami tokie kaltinimai, tai yra negražu. Taip negalima“, - kalbėjo L. Bielinis ragindamas atskirti kalbas nuo to, kas yra realiai daroma.
Juliaus Veselkos paprašytas įvardyti tris priežastis, kodėl V. Greičius nėra tinkamas toliau eiti užimamų pareigų, prezidento patarėjas atsakė, kad egzistuoja paprasta formalioji priežastis, kodėl AT pirmininkas turi būti atleistas – baigėsi jo įgaliojimų laikas. „Šį teisinį kazusą reikia išspręsti“, - pabrėžė jis.
L. Bielinis Seimo salėje teigė, kad prezidentas kartu su atleidimo dekretu neteikia ir naujos kandidatūros į AT pirmininkus todėl, kad būtų išvengta įtampos dėl galimo kandidato. „Šiandien išspręskime formalią priežastį, kuri išspręstų daugybę nesusipratimų, o vėliau spręsime dėl naujo kandidato“, - kalbėjo pranešėjas.
Tautos prisikėlimo partijos narys Mantas Varaška dabartinę dilemą palygino su hipotetine situacija, jei dabartinis Seimas „įsimylėtų“ prezidentą V. Adamkų ir nesiūlytų naujų prezidento rinkimų datos. „Balsuojam ne dėl V. Greičiaus atleidimo iš užimamų pareigų, o dėl AT pirmininko atleidimo iš užimamų pareigų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Konstitucija“, - aiškino M. Varaška.
Pasisakydamas prieš V. Greičiaus atleidimą, P. Gražulis tvirtino, kad dabartinis AT pirmininkas nėra priimtinas buvusiam Konstitucinio Teismo teisėjui Egidijui Kūriui ir „pilkuoju kardinolu“ vadinamam Albinui Januškai, kurie esą valdo teismų sistemą ir daro spaudimą šalies vadovui, kad jis į AT pirmininkus paskirtų jiems „savą“ žmogų.
Po išsakytų argumentų „tvarkietis“ Remigijus Ačas frakcijos vardu paprašė nukelti šio klausimo nagrinėjimą. Daugiau nei penktadaliui Seimo narių pritarus siūlymui, balsavimas dėl projekto pateikimo buvo nukeltas į vakarinį posėdį. Jam prasidėjus, 28 Seimo nariai balsavo už pateikimą, 6 prieš, 4 susilaikė.
Bandoma sieti du opius klausimus?
Penktadienį Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pareiškė manantys, kad V. Greičiaus atleidimo svarstymas turi būti išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės, kadangi ji yra itin apkrauta. Anot jų, svarstant valstybės biudžeto ir su juo susijusių įstatymų priėmimą nėra tikslinga į darbotvarkę įtraukti „kitų, tiesiogiai su valstybės biudžeto priėmimu nesusijusių, tuo labiau daug diskusijų keliančių, klausimų“.
Apie sąsają, kad kitų metų biudžeto priėmimas siejamas su V. Greičiaus atleidimo klausimu iš paties Seimo pirmininko Arūno Valinsko lūpų BNS šeštadienį patvirtino girdėję keli Seimo valdančiosios koalicijos ir parlamentinės opozicijos atstovai. Tuo metu prezidentūra tvirtina, kad šalies vadovas V. Adamkus nekėlė ir nekelia jokių sąlygų.
Seimo pirmininkas, kaip BNS šeštadienį teigė jo atstovė spaudai Indrė Vižintė, neigė minėtas žinias ir tikino, jog ketvirtadienį per susitikimą su šalies vadovu apie AT pirmininką nebuvo kalbėta.
Anot parlamentarų, aiškindamas sprendimą į šios dienos darbotvarkę įtraukti AT pirmininko atleidimo klausimą, A. Valinskas šeštadienį neoficialiai informavo, esą prezidentūra kelia sąlygą - arba įgaliojimus baigusio AT pirmininko A. Greičiaus atleidimo klausimas bus išspręstas artimiausiu metu, arba prezidentūroje gali „strigti“ kitų metų biudžeto pasirašymas.
Seimo valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime seniūnas Artūras Zuokas BNS šeštadienį teigė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti šių žinių.
„Buvo diskusija šiuo klausimu, šis klausimas tikrai buvo plačiai aptarinėjamas parlamentarų, ir pirmiausia diskusija vyko dėl netikėto AT vadovo atleidimo klausimo atsiradimo darbotvarkėje. Aš nenorėčiau tikėti, kad biudžeto ir V. Greičiaus atleidimo klausimas būtų tarpusavyje susiję ir siejami, bet nelabai noriu komentuoti to oficialiai, nes pats esu AT lankytojas ir manau, kad neturiu nei moralinės, nei etinės teisės komentuoti šio dalyko“, - sakė A. Zuokas.
Apie prezidentūros tariamai keliamus ultimatumus iš Seimo pirmininko lūpų BNS patvirtino girdėję ir kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai Seimo valdyboje, taip pat - opozicinių frakcijų atstovai.
„Prezidentas nekėlė ir nekelia jokių sąlygų dėl biudžeto“, - BNS šeštadienį sakė prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė.
Seimo pirmininkas Tautos prisikėlimo partijos (TPP) A. Valinskas ketvirtadienį buvo susitikęs su prezidentu Valdu Adamkumi. Po šio susitikimo atsakydamas į žurnalistų klausimus Seimo vadovas tikino, kad su prezidentu apie AT pirmininko atleidimo klausimą kalbėta nebuvo, tačiau šis klausimas su valstybės vadovu esą aptartas per anksčiau vykusį neoficialų susitikimą.
A. Valinskas žurnalistams ketvirtadienį teigė, jog anksčiau kalbant su prezidentu minėtu klausimu buvo bendrai sutarta, kad iki šiol neišspręstą įgaliojimus baigusio LAT vadovo atleidimo problemą būtina spręsti, nes šis „kabantis“ klausimas nedaro garbės Seimo institucijai.
Seimo pirmininkas, be to, ketvirtadienį patvirtino pats ketinąs inicijuoti minėtos problemos sprendimą ir neatmetė galimybės, jog AT vadovo atleidimo klausimas gali būti sprendžiamas dar šiais metais.
******
V. Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku buvo paskirtas Seimo 1999 m. liepos 8 d. nutarimu devyneriems metams.
Seimui nesutikus atleisti V. Greičiaus, taip ir liko neaiškus jo dabartinis statusas. Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė ir dalis socialdemokratų teigia, kad, V. Greičiaus kadencijai pasibaigus, jis yra Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tačiau neturi pirmininkui suteiktų įgaliojimų.
Tuo metu dalis Seimo narių laikosi nuomonės, kad V. Greičius tebėra visateisis AT pirmininkas.
Šalies vadovas praėjusios kadencijos Seimui, pastarajam dar neatleidus V. Greičiaus, buvo pateikęs ir dekretą dėl AT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio skyrimo naujuoju AT pirmininku, tačiau vėliau šį dekretą atšaukė.
Apie tai - LNK Žinių reportaže
