„Iššūkis Vyriausybei ar Vyriausybės iššūkis Lietuvai“ — turbūt taip reikėtų kelti klausimą, apibūdinant 2009 m. Lietuvoje.
Vyriausybės programoje vieni pirmųjų žodžių skamba taip: „Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė darbą pradeda didelių iššūkių ir didelių darbų išvakarėse“.
Turiu pripažinti, kad Lietuva sulaukė daug iššūkių. Dalį jų ši Vyriausybė paveldėjo, bet, būkim atviri, ne mažesnę dalį tų iššūkių susikūrė ji pati, neapgalvotais ir neatsakingais veiksmais naktimis keisdama įstatymus ir užsispyrusiai nepripažindama savo klaidų.
Sukeltas mokesčių chaosas ekonomikos sunkmečio išvargintus verslininkus glumino ir varė į visišką neviltį, todėl dažnam sausio 16-ąją kirbėjo mintis ar pati Vyriausybė nėra iššūkiu Lietuvai ir kiek valstybė bus pajėgi atsilaikyti prieš šios Vyriausybės neapgalvotus veiksmus.
Šiandien paprastam piliečiui jau sunku paaiškinti, kodėl valdžia negirdi argumentų. Jis paprasčiausiai laukia, kada Lietuva turės veiklią, nuoširdžiai dirbančią Vyriausybę besivadovaujančia alternatyvia opozicijos parengta programa.
Vertinant 2009 ataskaitą reikėtų ypatingą dėmesį skirti Švietimo ir ypač aukštojo mokslo reformai, Sveikatos apsaugos sistemos problemoms, jaunimo situacijai Lietuvoje ir milžiniškiems emigracijos tempams, tačiau dėl riboto laiko šiandien paliesiu tik keletą sričių, kuriose XV–oji Vyriausybė veikė nepaisydama žmonių lūkesčių.
Valstybės finansai
2009-aisias vykdyta trumpalaikė viešųjų finansų stabilizavimo programa paliko ateičiai daug neatsakytų klausimų. Ar valdžios sektoriaus skolos augimas iki 29,3 proc. BVP (2009) yra pagrįstas ekonomine logika. Pripažįstu, kad susidariusioje situacijoje skolintis prireiktų bet kuriai Vyriausybei, tačiau kaip mes tuos pinigus panaudojome? Paprasčiausiai pravalgėme.
Dar svarbiau, kad didžiausi Valstybės vardu pasiskolintų lėšų grąžinimai yra numatyti 2012, 2013 ir 2016 m. O tai gali dar labiau apsunkinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą?
Darbo partija, teikdama krizės įveikimo planą siūlė racionalias priemones, kurios skatintų ūkio augimą, verslo aplinkos gerinimą ir taptų pagrindu ateityje efektyviai grąžinti įsiskolinimus. Deja, valdančiųjų strategija buvo kita — didinti mokesčius.
PVM
Nuo 2009 m. sausio 1 d. Vyriausybė ne tik atsisakė beveik visų PVM lengvatų, bet ir iki 19 proc. padidino PVM tarifą, o nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. standartinis PVM tarifas dar kartą buvo padidintas jau iki 21 proc.
Svarstant 2009 m. Valstybės biudžetą Vyriausybė prognozavo, kad vien iš PVM gaus papildomai 930 mln. Lt pajamų, tačiau realybė kitokia: 2008 m. iš PVM į Valstybės biudžetą buvo surinkta 9,243 mlrd. Lt pajamų, o 2009 m. surinkta tik 6,799 mlrd. Lt, arba 2,444 mlrd. Lt mažiau nei 2008 m. (?)
Tad ar čia nereikėtų stabtelti ir priminti, kad 2008 žiemą opozicijos atstovai, kalbėdami čia — Seime, ne kartą aiškino galimas mokesčių reformos pasekmes vartojimui, o mūsų nuogąstavimus šiandien tik dar kartą patvirtina Lietuvos bankas pabrėždamas, kad „Reikšmingiausios įtakos BVP kritimui turėjo sumažėjęs privatusis vartojimas“.
Šiandien žvelgdami į astronomines kuro kainas neturėtume pamiršti ir Vyriausybės „nuopelnų“ šioje srityje, nes mokesčių kėlimo vajus neaplenkė ir akcizų.
Nuo 2009 m. kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d. buvo padidinti akcizai tabakui, alkoholiniams gėrimams, benzinui ir dyzeliniams degalams. Tuo pačiu Vyriausybė prognozavo, kad 2009 m. Valstybės biudžetas gaus papildomai 690 mln. Lt pajamų, o šių produktų realizavimo apimtys išliks 2008 m. lygyje.
Jeigu 2008 m. iš Akcizo mokesčio į Valstybės biudžetą buvo surinkta 3,354 mlrd. Lt pajamų, tai 2009 m. — 96 mln. Lt mažiau. Tad ko verti Vyriausybės skaičiavimai?
Dabar jau pripažįstama, kad sumažėjo gyventojų vartojimas. Bet nepamirškim ir ženkliai šoktelėjusios kontrabandos: įvairios tarnybos teigia, kad šių prekių nelegalus įvežimas galėjo išaugti apie 2–3 kartus ir dėl to biudžetas praranda iki 1,5 mlrd. Lt.
Nepanašu, kad Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai pultų rašyti vadovėlius apie Lietuvos Vyriausybės pasiekimus. 2009–2010 m. reitinge Lietuva tarp 133 šalių pagal konkurencingumą iš 44 vietos atsidūrė 53 vietoje (Lenkija buvo 53 dabar 46 vietoje). Šalies pramonės įmonių eksportas sumažėjo apie 75 proc. Vien per 2009 m. I pusm. šalies eksporto apimtys sumažėjo 30 proc., vienintelė paguoda, kad taip pat sumažėjo ir importas — 42,3 proc. (lyginant su 2008 m.) ir tai gelbėjo einamosios sąskaitos balansą, jį padarydama teigiamu. Tačiau nepaisant šio pozityvaus ženklo džiaugtis dar ankstoka, nes nemažą dalį to teigiamo šuolio sudaro ES struktūrinės paramos lėšos, o ką darysim kai šie pinigai baigsis?
Ne mažiau iškalbingi skaičiai yra susiję su ekonomikos skatinimo perlu — daugiabučių namų renovacija. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, šiuo metu pagal naują finansavimo modelį namų atnaujinimo darbus inicijuoja vos keletas daugiabučių, tačiau dar kol kas nepasirašyta nei viena paskolos sutartis. O INVEGOS garantijos pagal daugiabučių namų modernizavimo priemonę bus teikiamos tik iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Tuo tarpu pagal senąją renovacijos programą 2005–2008 m. dalyvavo apie 700 daugiabučių namų. Turbūt busiu nekuklus palygindamas nulį su 700?
Taip pat nedžiugina Smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas pagal verslo skatinimo priemones. Svetainėje versloskatinimas.lt pažymima, kad SVV suteiktų kreditų yra vos 14 proc. nuo planuotos sumos. Premjere, ar bebus ką skatinti artimiausiu metu?
Priešingai nei ši Vyriausybė, Darbo partija teiktame krizės suvaldymo plane žymiai labiau akcentavo verslo sąlygų gerinimą ir konkurencingumo didinimą mažinant mokesčius tuose sektoriuose, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę.
Išklausęs Vyriausybės ataskaitą negaliu praleisti ir socialinio sektoriaus problemų, kurias Vyriausybės sprendė pensininkų, neįgaliųjų ir kitų asmenų, gaunančių socialines išmokas, sąskaita.
2009 m. gruodžio mėn. Seime priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą buvo sumažintos senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos, netekto darbingumo išmokos našlaičių ir našlių pensijos, šalpos kompensacijos, slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos. Dirbančių pensininkų pensijos sumažintos net iki 70 proc.
Priėmus šį įstatymą, iš pensininkų atimta 307 mln. Lt. dėl dirbančių pensininkų pensijų sumažinimo piliečiai neteko 282 mln. Lt. dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų sumažinimo minėta asmenų grupė praras apie 500 mln. Lt, dėl išmokų vaikams, valstybinių pensijų mažinimo šių išmokų gavėjai praras per 500 mln. Lt. Visa gyventojų negautų lėšų suma sudaro apie 2 mlrd. litų. Žadėtas pensijų kompensavimo mechanizmas šiandien vis dar netapo įstatymu.
Milžiniški nedarbo augimo tempai kelia ir dar ilgai kels grėsmę valstybės biudžetui ir socialinės gerovės augimui. 2010 m. balandžio pabaigoje bedarbių skaičius sudarė daugiau negu 324 tūkst. t.y. nedarbas jau viršijo 15 proc. ribą. Tokio mąsto nedarbas buvo tik 1999–2000-aisiais metais, kai šalį taip pat valdė konservatorių Vyriausybė.
Kadangi Vyriausybė nedarbo mažinimui nesiima ryžtingų veiksmų, manoma, kad jis šiemet vis augs ir, pasak ekspertų, pasieks 17 proc. lygį. Vien bedarbystės pašalpoms šiais metais numatoma išleisti arti 500 mln. Lt.
Ir nors tai tik maža pastabų dalis, tačiau vertinant XV Vyriausybės ataskaitą už 2009 m. reikia nuoširdžiai pripažinti parlamente, kad Vyriausybei nepavyko sukurti pagrindo nuosekliam valstybės augimui artimiausioje ateityje. Neteisingi sprendimai didina socialinę atskirtį ir skurdą. Todėl opozicinės partijos užregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma nepritarti 2009 m. Vyriausybės ataskaitai.
