Nors manęs mūsų politiniame gyvenime jau daug kas nebestebina, tačiau prisipažinsiu — liberalcentristų korupcijos bylos eiga net ir mane privertė nustebti. Palyginimui prisiminkime, kuo yra kaltinama Darbo partija. Mūsų partiją kaltina dėl to, kad vienas iš buvusių partijos narių yra užsiminęs, jog jis yra davęs vadinamųjų „juodųjų“ pinigų. Ir to visiškai pakako. Iš karto buvo sukurpta byla partijai, byla organizacijos lyderiui, kitiems Darbo partijos žmonėms. Buvo vykdomas spaudimas, žmonės gąsdinami, jiems grasinama. Demonstratyviai, prieš televizijos kameras daromos kratos Darbo partijos būstinėje. Žurnalistai, politikai, aukščiausi šalies pareigūnai, nuo prezidento iki prokuroro, komentavo situaciją, darė išvadas, pateikinėjo savo interpretacijas. Iš pat pradžių buvo pamiršta apie nekaltumo prezumpciją, žūtbūt buvo mėginama įtvirtinti mintį, kad partijos lyderis Viktoras Uspaskich yra kaltas, kad Darbo partija pažeidė įstatymus.
Kokie tokio pjudymo rezultatai? Jau ketverius metus nesėkmingai mėginama įrodyti tai, kas buvo visą tą laiką skleidžiama be įrodymų.
Dabar pažiūrėkime, kokia liberalcentristų, kitaip vadinamos „abonentinės“ partijos, korupcijos bylos eiga. Aukštą valstybinį postą užimantis pareigūnas liberalcentristas, sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas vidury baltos dienos buvo pagautas imant kyšį. Jis aiškiai prisipažino, kad ėmė pinigus, kad prievartavo duoti kyšį. Prisipažino, kad pinigus ėmė ne sau, o savo partijai. Tylu! Tyli prokurorai, tyli valdančioji koalicija, tyli prezidentė. Nė žodžio apie politinę atsakomybę. Nė žodžio apie tai, kad vienas iš liberalcentristų lyderių, Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, kurio pavaldinys prisipažino ėmęs kyšį partijai, turėtų prisiimti politinę atsakomybę ir nedelsiant atsistatydinti.
Prieš tai Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Gintautas Babravičius prisipažino į partijos kasą įnešęs abejotinos kilmės pinigus. Tylu! Beje, Liberalų sąjūdis, buvę liberalcentristų bendražygiai, vykdo lygiai tokią pačią politiką. Vos Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis tapo susisiekimo ministru, kelininkai tarsi pagal įsakymą susirikiavo į eilę paremti ministro vadovaujamos politinės partijos. Kaip tai pavadinti, stebuklingu sutapimu? Ar dingstimi susidomėti, pradėti tyrimą? Tai akivaizdūs faktai, tačiau visi tyli.
Tyli Vyriausioji rinkimų komisija, tyli politikai. Kad konservatoriai tyli, manęs nestebina. Jie visuomet kalba apie principus, o veikia pagal interesus. Tačiau tyli ir kitų politinių partijų lyderiai. O labiausiai mane stebina, kad tyli prezidentė Dalia Grybauskaitė, prieš rinkimus drąsiai ir kategoriškai kalbėjusi apie kovą su politine korupcija. Gal ir prezidentė susitaikė, kad Lietuvoje klesti dvigubi standartai?
Vienai partijai išstumti iš valdžios ir nubausti paleidžiamas visas valstybinis aparatas — nuo prokurorų iki specialiųjų tarnybų, nors nėra įrodymų ir remiamasi nepatikimais, abejotinu būdu išgautais liudijimais. Todėl per ketverius metus ir nesugebama surinkti įrodymų, nors elgiamasi taip, tarsi kaltumas būtų savaime suprantamas. Taip yra su opozicine Darbo partija.
O kaip yra su valdančiajai koalicijai priklausančiais liberalcentristais, vadinamąja „abonentine“ partija? Aukštas liberalcentristų valdomos ministerijos pareigūnas liberalcentristas pats prisipažįsta ėmęs kyšį partijai, tačiau niekas į tai nesigilina. Tiesiog nekreipia dėmesio. Per dvi savaites byla pasiekia teismą, nusikaltimo vietoje pagautas 20 tūkst. litų ėmęs pareigūnas gauna lygtinę bausmę ir paleidžiamas teismo salėje, nes taip siūlo prokurorai.
Visi žino, kad už žymiai mažesnes sumas eiliniai mūsų šalies piliečiai, neužimantys didelių postų, nuteisiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Nes jie nepriklauso partijai, įtrauktai į valdančiąją koaliciją. Partijai, kuri dabar vadovauja ne tik Sveikatos apsaugos, bet ir Vidaus reikalų ministerijai. Todėl ir stengiamasi viską kuo greičiau sutvarkyti, kad tik netektų imtis politinės korupcijos. Politinės korupcijos, kurios faktą akivaizdžiai pripažino ėmęs kyšį ir tvirtinęs, jog jis skirtas partijai. Visi tą girdėjo, tačiau visi tyli. Ar po to galima tvirtinti, jog Lietuvoje nėra dvigubos dvigubų standartų politikos?
Vytautas Gapšys, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas
