Nors Prezidento rinkimų ažiotažas įsisiūbuos tik po metų, svarstyti, kas turėtų pakankamą autoritetą, kompetencijos bei moralumo savybių - verta aptarinėti iš anksto. Rinkėjų pasirinkimo galimybės, kaip suprantame, daugelyje atvejų priklausys nuo konkretaus būsimų kandidatų sąrašo.

Nesinorėtų klysti, tačiau bendras įspūdis toks, kad tolstame nuo Lietuvos Sąjūdžio idėjų gan nuosekliai ir prieš aptariant kandidatus verta pamąstyti kokioje politinėje terpėje Lietuvos visuomenė yra atsidūrusi. Šalies slydimas neokomunizmo link prasidėjo ne šiandien ir ne paskutiniais metais. Jau pirmais Nepriklausomybės metais prasidėjo arši kova už valstybinio turto persidalinimus, kurie vaizdžiai buvo pavadinti "prichvatizacija". Tam procesui pridengti buvo naudojama sovietinio raugo smarvės vis neatsisakanti teisėsauga. Na, o tam, kad visuomenė būtų klaidinama ir deziorientuota pasitelkta pavaldi žiniasklaida. Galima buvo vaizdžiai stebėti, kokia įnirtinga kova vyko dėl įvairiausių žiniasklaidos priemonių priklausomybės. Jei provincijoje ji beveik visa liko kairiųjų jėgų rankose, tai dėl centrinių leidinių ir televizijų buvo susikauta rimčiau. Pergales pasiekdavo tie, kurie buvo daugiau neskaidrių lėšų prisikaupę ar turto "prisichvatizavę". Kas turto aukcionuose dažniausiai laimėdavo, net su nusikaltėliškų grupuočių pagalba, pastebėti galėjo tie, kurie tai stebėjo...

Tai, kad Lietuvos Sąjūdžio idealistai buvo nustumti į pašalį - daug kas negalėjo atsistebėti. Lietuvos dešinės jėgoms nepavyko įvykdyti dekomunizacijos, padaryti būtinus valymus nuo buvusių įžūliausių kadrų svarbiose teisinėse struktūrose ir dar daug ką padaryti tam, kad galėtumėm atsikratyti "penkta kolona" ir žengti laisvi demokratinės ir teisinės valstybės link. Netgi tie 1600 išsiliustravusių "bildukų" neatsisakė meluoti savo anketose. Net neabejoju, kad kai kurie jų pratęsė savo karjerą Nepriklausomos šalies politikoje ir valdžios struktūrose. Dabar belieka tik spėlioti, kiek tokių yra Seime, Vyriausybės kabinetuose , teisėsaugos struktūrose. Jei kai kas yra ir šiandien pakabintas ant praeities kompromatų, tai ar beverta stebėtis keistais įstatymais ar teisėsaugos sprendimais? Ar reikia tada stebėtis, kad taip sunkiai žengiame į energetinę, o tuo pačiu ir ekonominę nepriklausomybę nuo imperijos užmačių?

Tik pagalvokime nuoširdžiai patys. Šitiek metų rinkome ir leidome mus toliau valdyti "hegemono" partijos palikuonių. Kurie, beje, prisisteigė įvairių, juos palaikančių UAB'ų ir netgi užsiaugino sau dangstantį skydą - "burokines" paksoidų ir darbiečių politines grupuotes. Šiuo metu be pastarųjų paramos visaip persivadinę "socialdemokratai" net valdžios daugumos neturėtų (kabutės ne šiaip sau). Galima tik įsivaizduoti, kaip mūsų "imperijos ledlaužis" galėjo atrodyti demokratinių šalių visuomenėms, kai mes, apsiskelbę norintys tapti "Šiaurės Atėnais", pirmąjį sekretorių rinkome į prezidentus arba jis buvo skiriamas premjeru. Praktiškai, kartu su "hegemono" partijos aršia aplinka.

JAV gamtosaugininkas Valdas Adamkus, ilgokai važinėjęs į Lietuva sovietmečiu, pirmai kadencijai buvo aktyviai remiamas kairiųjų jėgų. Kadencijos pabaigoje šis prezidentas pradėjo slysti iš tiesmukiškos kairės įtakos. Vėliau kairieji rinkosi K.Prunskienę, A.Paulauską ir gerokai per savo spaudą koneveikė V.Adamkų. Manau, kad nusivylę dėl ne visiško jiems paklusnumo. O juk slinktis neokomunizmo link jau tada nuosekliai vyko. Jos pasekoje V.Adamkus atsirado net politiniame centre, kur pabandė kurti nepavykusią "Naująją politiką", kur senų "kadrų" taip pat netrūko.

Paskutiniuose prezidento rinkimuose teko iš ilgo sąrašo rinktis geriausią kandidatą. Nelengva buvo užduotis. Mano supratimu, diskusijų verta buvo tik eurokomisarė D.Grybauskaitė. Laimėjusi jau pirmame ture, ji išvengė visų kairiųjų jėgų susijungimo apie A.Butkevičių. Antras turas, manau būtų buvęs aršesnis. Beje, kaip AMBrazausko protežė, D.Grybauskaitė neatrodė labai pavojinga ir kairiesiems. Po eilės subtilesnių ar tiesmukiškų paraginimų būti kartu su jais ir po rinkimų, teko pastariesiems nusivilti. Prezidentė D.Grybauskaitė vis tik pasirinko tapti labiau nepriklausoma ir netgi paremti tas dešiniųjų bei centro iniciatyvas, kurios, kaip dabar pasirodo, buvo labai tikslingos krizės metu. Dar daugiau. Prezintentei po eilės stabtelėjimų ir kluptelėjimų pavyko normalizuoti savo santykius su JAV ir toliau išsaugoti savo autoritetą ES erdvėje. Pastaruoju laikotarpiu jos noras priešintis Rytų imperijos diktatui, manau, sukėlė didelį nerimą tarp "penktos kolonos" aktyvistų. Buvo pajungtos žiniasklaidos priemonės tam, kad kiek įmanoma aršiau kapstytis prezidentės ir jos šeimos praeityje, taip bandant niekinti jos darbus kadencijos metu. Pas aktyviai dirbančią prezidentę klaidų išvengti nepavyko, tačiau bendra, mano supratimu, pozityvi linija išsaugota. Tai labiausiai ir šokiruoja jos oponentus. Drįstu teigti, kad tie oponentai yra kairiosios jėgos, kurios nesigėdija į talką pasitelkti netgi tuos, kurie "nebūna buvę"...

Lietuvos piliečiai, manau, turėtų dar ir dar kartą peržvelgti visus tuos politinius sūkurius tam, kad pastebėtų ir povandeninius akmenis bei seklumas. Būtų blogai, jei koks sūkurys vėl įtrauktų į juodą gelmę. Iš jos išplaukti gali būti netgi labai sunku.

Mes nenorime su tokiu aferistu kaip gapšys ar Usopaskichas dirbti vienoje koalicijoje, jie privalo pasitraukti, nes juokina Lietuvą. Ir prašytume baigti tas kvailas demagogijas "aš nekaltas", juk sprendimą jie abudu gavo, perskaitė, tai kam rodyti savo debilizmą ir apgaudinėti rinkėjus.

Kada mažesnės įtakos žiniasklaidoje buvo pradėta skambinti varpais apie prasidedančią ataką prieš prezidentę, kita spauda tylėjo, lyg vandens į burnas prisisėmusi. Tada dar sunku buvo tiksliai įžvelgti tas jėgas, kurios tą ažiotažą inicijuoja ir vykdo. Manau, kad pernelyg didelis pavojus buvo įžvelgtas iš kai kurių aktyvių visuomenininkų pusės. Pabrėžiu – KAI KURIŲ. Dabar jau galima teigti, kad ruošėsi minėtiems veiksmams gan subordinuotos pajėgos. Netgi sunkiai užčiuopiama “ekspertų” aktyvo linija išryškėjo tik vėliau.

Vietoj to, kad Lietuvoje gimtų dar viena rimta politinė jėga, buvo padaryta viskas, kad tokia neatsirastų. Ir ne taip svarbu, kaip ji vadintųsi “Lietuvos sąrašas”, “Drasos kelias” ar kaip nors kitaip. Pasakysiu dar tiesiau. Ta jėga galėjo užpildyti nišą, kuri ir dabar lieka tuščia tarp dešinės ir centro. Ir visiškai nesvarbu, kad “burokinės” politinės ar kiti smulkesni dariniai nuolat aiškina, kad jie ten randasi. Panašu, kad daugelio tokių jėgų centras Raudonoji aikštė ir tuo viskas pasakyta.

Po Vilniaus apygardos teismo sprendimo, situacija Darbo partijoje negali nesikeisti. Tai vėlgi susiję su finansų bambagysle. Labai logiška, kad kai kas jau mato, kad ji gali būti perkirpta ir tada tokio V.Uspaskich galybė pradėtų blėsti dar didesniais tempais. Tie, kuriems jau patiko valdžioje būti šio “lietuviško benderio” kišenėje ir tie, kurie, nerasdami nišos kitur, tikėjosi ir šioje “inkliuzinėje” partijoje pasidarbuoti pakankamai padoriai karštligiškai jau ieško jiems priimtino varianto. Aišku, sunku būti “inkliuzams”, kai skraidyti turi teisę ir gali tik Viktoro “reklaminiai aitvarai” ar “baubo” aplinkos personažai. Tad prasidėjusios spėlionės dėl DP ateities visai logiškos ir prasmingos.

Patyliukais ši partija susigrąžino ankstesnį partijos pavadinimą. Teismas juk vis tiek jau pripažino, kad senos partijos “nėra”, o “nauja” už nieką neatsako. Šis teisminis “vykrantasas”, manau, įeis į Lietuvos teisėsaugos istoriją kaip teisinio nihilizmo pavyzdys.

DP pirmininko V.Gapšio pasipūtėliška arogancija ir V.Gedvilo vergiškas nuolankumas tikrąjam DP bosui gali išsilieti į plačias lankas, kaip Minija pavasarį. Ar supuolę neršti lydekos nesusidurs su teisėsaugos užmestais tinklais? – kol kas galima tik spėlioti. Asmeniškai esu įsitikinęs, kad jei “darbiečių” porūšis Žemėje išnyks, gamta niekuo nenukentės. Žinoma, galima spėlioti, kad ir šioje terpėje tuščios vietos neliks. Reitingų kaita netgi rodo, kad investicijų priėmimą gali perimti “paksoidai”. Jų “erelis” savo populistiniais ir demagoginiais svaičiojimais bei viešais ryšiais jau dabar skina saldžius vaisius. Pilotažo kilpos dabar daromos ant žemės. Verta pastebėti, kaip mikliai išieškomos nišos naujo elektorato pritraukimui. R.Paksas ir jo aplinka gerai jaučia kokias aktualias temas, kurios paliečia daugumos protus, galima pasisavinti. Jei nuomonės dauguma prieš kažką ar už kažką, tai ir “paksoidų” gudručių lyderiai į pirmą eilę braunasi. Tada ir Rolando “prezidento ąžuolo” sodinimas – tokio darbo apvainikavimas. Kolonos Turniškėse nugriautos, tačiau niekuo neprasikaltęs ąžuoliukas, tikiuosi, augs net ir tada, kai mūsų teisėsauga iš esmės užsiims ta kaltumo prezumpcijų krūva, nuo kurios keistas kvapas jau senokai sklaidosi po mūsų žemelę… gal senaties termino laukdamas. Gal koks Vilniaus stadiono “statytojas” , jau trina rankas iš pasitenkinimo, kad visi “otkatai” gula į nežinią. To labiau, kad dabartinio Užupio “Abonento” užmojai jau pralenkia “erelio” skrydžio aukštumas.

Teistas asmuo negali buti Seime,bet sis ponas to neupranta ir nesupras,nes ji" tampo uz virvutes" protingesni uz ji

Padorus žmogus su tamsta koalicijoje būti nenorėtų.

DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ Į KALĖJIMĄ!

tavo buvimas seime mums kelia gėdą Lietuvai,seimui,o tau nieko?

V. Gapšys čia nori išsukti uodegą pasinaudodamas socdemais ar kitais partiečiais. Ponas, ar nepartinių LR piliečių dauguma norėtų , kad Neprigulnos Lietuvos Seimo pirmininko pavaduotojas būtų teistas žmogus? Jau dabar tokios moralinės nuostatos netinka dirbti valstybės tarnyboj.