Grįžkime prie antirekordų. Pirmasis toks stambus buvo kai Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją užėmė pedagogai. To nėra buvę nuo 1990 m. Nėra buvę ir kito dalyko – tokio mokytojų ir mokyklų vadovų trūkumo. Jis šiemet – rekordinis per visą Nepriklausomybės 30-metį.
O šiandien matome visos valstiečių kadencijos triūso rezultatus. Taip užprofesionalinti švietimo nesugebėjo net krūvą savų reikaliukų švietimo sistemoje sukusi darbiečių ministrė praėjusią kadenciją.
Valstiečiai pajėgė. Ar tai labai stebina? Ne, bet liūdina labai rimtai. Tiek rimtai, kad artimiausiu metu per Seimo Švietimo komitetą kreipsimės į Švietimo, mokslo ir sporto ministrą su reikalavimu sėsti ir paruošti priemones dėl mokinių rengimo. Kitu atveju 2021 m. matematikos egzamino neišlaikys kas antras Lietuvos moksleivis. O tai veda prie labai rimtų priežasčių. Tikslieji mokslai – bent pusės specialybių pagrindas.
Akivaizdu, reikalingas strateginis požiūris. Tik ar valstiečiai pajėgūs tokiam postūmiui?
Beje, prisiminkime, kaip aktyviai jie pernai ir šiemet stūmė nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Tuo metu, kai reikėjo dirbti, jie ruošė deklaracijas.
Gal tam, kad po to galėtų atsakomybę permesti kitoms politinėms jėgoms, kaip jau įprato daryti visą šią kadenciją, patirdami vieną fiasko po kito savo reformose?
Jeigu kas nematėte, tai pateikiu matematikos išlaikymo tendenciją per visus 4 metus. 2017 m. – 94 proc., 2018 m. – 87 proc., 2019 – 82, 2020 - 67 proc.
Akivaizdi švietimo politikos kryptis. Stabiliai žemyn.
V. Čmilytė-Nielsen, Seimo narė. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.