Dar nespėjus nurimti aistroms dėl sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio iniciatyvos sužlugdyti privačias gydymo įstaigas, politikas ėmėsi kovoti su rūkymu. Kontrabandininkai iš džiaugsmo trina rankas. Tokią V. Andriukaičio iniciatyvą vienas su kontrabanda kovojantis pareigūnas pakomentavo taip: „Pirmyn. Greitai legalias cigaretes pirks tik kontrabandininkai kaip prabangos atributą.“
Dovana kontrabandos karaliui
Siekdamas kovoti su žalingu įpročiu, sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis paskelbė jau dvi iniciatyvas. Abi paviešino greičiausiai nepasitaręs nei su kitas sritis kuruojančiais specialistais, nei su savo partijos bičiuliais, mat ne vienam jo iniciatyvos atrodo tokios pat keistos, kaip ir siekis perkelti visus ligonius į valdiškas ligonines.
Dar kovą V. Andriukaitis pareiškė sieksiąs, kad tabako ir alkoholio akcizai būtų didinami kasmet. Nereikia būti dideliu ekonomikos žinovu, kad suprastum, jog ir taip pagal kontrabandinių cigarečių ir alkoholio pardavimą viena pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES) esanti Lietuva, priėmusi tokį pasiūlymą, palypėtų dar aukštėliau. Juk kontrabandinius gėrimus ir tabaką žmonės perka ne dėl to, kad šie skanesni. Ne garsiuosius Havanos cigarus kontrabandos upės plukdo į Lietuvą, o per ją toliau į Europą.
Gal todėl, kad tokia žinia greičiausiai apsidžiaugė tik už grotų teismo nuosprendžio laukiantis kontrabandos karaliumi vadinamas Vilius Karalius bei jo sėbrai, kalbos apie akcizo didinimą kasmet pritilo. Juk tokią iniciatyvą galima vertinti net kaip dovaną V. Karaliui – nepyk, pasodinsime, bet užtai išėjęs gausi didesnį pelną.
Kova su mėtinėmis cigaretėmis
Nežinia, kokia bus akcizų didinimo istorijos pabaiga, tačiau jau dabar aišku, kad sveikatos apsaugos ministro ryžtas kovoti nedingo.
ES institucijose prasidėję Tabako gaminių direktyvos svarstymai kelia sąmyšį tarp Bendrijos narių. Pagrindinės Tabako direktyvos „idėjos“ – siūloma visiškai uždrausti gaminti ir platinti plonas bei aromatizuotas (papildytas mentoliu) cigaretes. Legaliai jų nebebūtų galima įsigyti.
Taip pat siekiama suvienodinti visų tabako gaminių pakuotes. Rūkalų gamintojas bei cigarečių rūšis gal būtų užrašyti tik kur nors mažomis raidėmis. Apie planus suvienodinti alkoholinių gėrimų – vyno, alaus – etiketes kol kas neskelbiama, bet, matyt, ir tam ateis eilė.
Nors dėl „cigarečių reformos“ Lietuva savo oficialios pozicijos dar nesuformulavo, V. Andriukaitis jau „lipa ant bačkos“. Jis garsiai pareiškė, esą mūsų šalis besąlygišką remia planuojamą dokumentą. Atseit bus siekiama, kad direktyva Europos Parlamento balsavimui būtų pateikta dar šiemet – per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį.
Naujoji Tabako gaminių direktyva įsigaliotų, jei jai pritartų visos 27 valstybės narės ir Europos Parlamentas.
Pataisos augins kontrabandą
Jau dabar prieš šį siūlymą sukilo Ispanija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Bulgarija bei kitos ES šalys. Jų manymu, pataisos padarytų daugiau žalos nei atneštų naudos. Viena didžiausių minimų grėsmių – didės kontrabandos mastas.
Pastebima, jog kaimynų lenkų požiūris į siūlomą Tabako direktyvą yra ypač neigiamas. Jau ne kartą Lenkijos žemės ūkio ministras Stanislawas Kalemba atkreipė dėmesį, kad, svarstant šią direktyvą, ignoruojami šalių ekonominiai ir socialiniai faktoriai, nepagalvojama, kad direktyva skaudžiai atsilieps šalies biudžetui, padidins kontrabandos mastą. Ministro skaičiavimu, priimta direktyva šalies biudžetui padarytų beveik 9 mlrd. litų žalą.
„Apribojimai tikrai nesumažins rūkančiųjų skaičiaus, nes jie pirks įprastas cigaretes, pavyzdžiui, iš Rytų šalių. Neabejojame, kad dėl Tabako direktyvos smarkiai smuks šalies biudžetas ir išaugs kontrabanda“, – įsitikinęs Lenkijos žemės ūkio ministras.
Kontrabandinės cigaretės ES šalyse dabar sudaro daugiau kaip dešimtadalį tabako rinkos ir ji vis plečiasi. Lietuva, audito bendrovės KPMG tyrimo duomenimis, yra antroje vietoje pagal šį rodiklį – net kas trečia mūsų šalyje surūkoma cigaretė įvežta nelegaliai. Už mus daugiau kontrabandinių cigarečių surūko tik latviai.
Priėmus Tabako direktyvą, kontrabandos kiekis tik augtų, nes, specialistų teigimu, vargu ar vartotojai atsisakytų savo įpročių. Pavyzdžiui, Lenkijoje apie trečdalis rūkalių renkasi plonas cigaretes, penktadalis – mėtines. Lietuvoje plonas cigaretes rūko kiek daugiau nei penktadalis rūkančių žmonių. Uždraudus šiuos gaminius atsirastų papildomas akstinas rinktis kontrabandinę produkciją, kuri dar ir pigesnė.
Pareigūnai – bejėgiai
Vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas viešai pripažįsta, kad Lietuvoje sulaikoma vis daugiau akcizinių prekių, tačiau kontrabandos mastas tik didėja. Kontrabandininkai pareigūnus stipriai lenkia ir techninėmis galimybėmis, ir sumanumu.
„Valstybės ekonomika yra silpna, kontrabandinės prekės paklausios, todėl kovoti su šiuo reiškiniu sudėtinga“, – sako ministras.
Anot D. A. Barakausko, rūkalai per Lietuvą ne tik vežami į kitas ES valstybes, nemažėja ir surūkomų kontrabandinių cigarečių kiekis Lietuvoje.
„Surūkomų cigarečių kiekį lemia kainų skirtumas. Sugalvojamos vis naujos priemonės, vis nauji metodai, kad tos kontrabandos nebūtų galima sustabdyti. Nusikaltėlių priemonės ir kompetencija vis didėja. Tarnyboms vis sudėtingiau pasiekti tokį lygį, kad būtų galima tai kompensuoti“, – sakė ministras.
Pasak jo, nepažabota cigarečių kontrabanda turi įtakos visai ES.
„Kontrabandinės cigaretės iš Baltarusijos keliauja net iki Airijos ir daro labai didelę įtaką visos ES ekonomikai“, – aiškino D. A. Barakauskas.
Poveikis mūsų kišenei
Vienos iš pasaulyje pirmaujančių strategijos konsultavimo įmonių „Roland Berger Strategy Consultants“ ataskaitoje teigiama, jog priėmus Tabako direktyvą nelegali prekyba, kuri jau dabar sudaro apie 11 proc. ES surūkomų cigarečių, gali išaugti 25–55 proc., nes plonų ir mėtinio skonio cigarečių bus galima įsigyti tik nelegalioje rinkoje. Dėl šios priežasties metinis parduodamų nelegalių rūkalų kiekis gali išaugti nuo 68 mlrd. iki 84–106 mlrd. cigarečių.
Augantis kontrabandininkų pelnas augintų ir jų įtaką. Manoma, kad Lietuvoje su kontrabanda susijęs nusikalstamumas didėtų gerokai labiau nei kontrabandinių cigarečių vartojimas mūsų šalyje. Lenkijos teisėsaugininkai jau ne kartą yra garsiai pareiškę, kad pagrindiniai rūkalų kontrabandos keliai į jų šalį ir kitas ES valstybes eina per Lietuvą, kuri ribojasi su dviem didžiausiais kontrabandinių rūkalų tiekėjais – Rusija ir Baltarusija.
Skubotas Tabako direktyvos priėmimas ne tik augintų kontrabandos mastą, bet ir turėtų tiesioginį poveikį kiekvieno iš mūsų kišenei.
„Roland Berger Strategy Consultants“ tyrimo duomenimis, į valstybių biudžetus būtų nesurinkta iki 5 mlrd. eurų mokesčių visoje Europoje, o Lietuvos biudžetas netektų 50 mln. eurų (apie 173 mln. litų). TIK FAKTAI
Lietuvoje nelegalių cigarečių vartojimas ženkliai lenkia ES vidurkį. Mūsų šalyje nelegalios cigaretės sudaro 27,5 proc. rūkalų rinkos.
Skaičiuojama, kad dėl cigarečių kontrabandos į Lietuvos valstybės biudžetą 2012 metais negautų akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio pajamų suma siekia 319 mln. litų.
Nelegalių cigarečių vartojimas 12 šalių viršija visos ES vidurkį. Tarp jų pirmauja Baltijos šalys – Lietuva (27,5 proc.), Latvija (30,7 proc.), Estija (19,7 proc.),– Airija (19,1 proc.), Suomija (16,9 proc.), Jungtinė Karalystė (16,4 proc.), Bulgarija (15,9 proc.), Prancūzija (15,7 proc.), Graikija (13,4 proc.), Lenkija (13 proc.), Malta 12,1 proc.) ir Vokietija (11,1 proc.).
Labiausiai nelegalių cigarečių vartojimo mastas nuo 2011 metų išaugo Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Italijoje ir Estijoje.
Nelegalių cigarečių vartojimas ES išaugo iki 65,5 mlrd. cigarečių – tiek, kiek yra cigarečių legaliose Prancūzijos ir Portugalijos rinkose, jas kartu sudėjus.
Jeigu juodojoje rinkoje parduodamos cigaretės būtų parduotos legaliai, ES šalys nuo 2010 metų pradžios būtų surinkusios papildomus 34,3 mlrd. eurų mokesčių.
