Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad Lisabonos sutartis sulauks palaikymo visose Europos Sąjungos valstybėse, tarp jų - ir Lenkijoje.
„Tai labai svarbi sutartis Lietuvai, regionui, visai Europai. Tikiuosi, kad ši sutartis bus ratifikuota ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje bei kitose šalyse. Ji leis Europos Sąjungai tapti labiau konkurencinga, efektyvia ir matoma pasaulyje“, - trečiadienį kalbėdamas telefonu su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu (Kačynskiu) sakė V.Adamkus.
Praėjusią savaitę Lenkijos parlamento opozicijos lyderis, prezidento brolis Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) pasisakė prieš dabartinį Lisabonos sutarties tekstą ir pareikalavo į ją įtraukti preambulę su teiginiu, kad „Lenkija yra suvereni valstybė, kuri pati sprendžia šalies prisijungimo prie Europos Sąjungos ir išstojimo iš jos klausimus“. Atsisakius tai padaryti J.Kaczynskio vadovauja partija „Įstatymas ir teisingumas“ grasina balsuoti prieš sutarties ratifikavimą.
Reaguodamas į šiuos pasisakymus, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė sieksiąs, kad būtų surengtas referendumas Lisabonos sutarties klausimu, jeigu opozicija parlamente ir toliau blokuos jos ratifikavimą.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, kai ją ratifikuos visos ES narės. Kol kas tai padarė tik penkios.
Lietuvos Seimui sutartis bus pateikta ketvirtadienį.
ES Lisabonos sutartis, kitaip dar vadinama Reformų sutartimi, yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. Sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
Kalbėdamas apie balandžio pradžioje Bukarešte vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, V.Adamkus pabrėžė, kad Lietuva tvirtai remia NATO plėtrą, atvirų durų politiką ir NATO Narystės veiksmų planų suteikimą Gruzijai bei Ukrainai.
„Aljansas turi tinkamai reaguoti į Gruzijos ir Ukrainos lūkesčius ir siekti dar didesnio suartėjimo su šiomis šalimis. NATO Narystės veiksmų planas - kaip tik tokia priemonė, kuri puikiai padeda konsoliduoti reformas ir siekti narystės, tačiau savaime negarantuoja automatiškos narystės šioje programoje dalyvaujančioms šalims“, - sakė V.Adamkus.
Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus ir L.Kaczynskis taip pat aptarė kovo viduryje vykusį Europos Vadovų susitikimą, kuriame buvo pristatyta situacija Lietuvoje po 2009 metų, uždarius Ignalinos atominę stotį.
Anot pranešimo, V.Adamkus pabrėžė, kad Lietuva siekė atkreipti dėmesį į izoliuotų energetikos rinkų Europos Sąjungoje, tarp kurių yra ir Lietuva, problemą ir jos sprendimo būdus bei akcentavo energetinių jungčių su Lenkija bei Švedija svarbą.
Savo ruožtu, L.Kaczynskis sakė esąs pasirengęs toliau siekti spartaus elektros tilto su Lenkija įgyvendinimo.
Prezidentai taip pat kalbėjo apie naftotiekio „Odesa-Brody-Gdanskas“ projekto įgyvendinimą, porinkiminę situaciją Rusijoje bei ES ir Rusijos santykius bei sutarė artimiausiu metu susitikti.
