Prezidento patarėja Aušra Rauličkytė turi tokią didelę įtaką prezidentui Valdui Adamkui, kad šis jos patarimu Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke pasiūlė paskirti viešai garsioje byloje apsijuokusią teisėją Jolantą Malijauskienę.
Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėja J.Malijauskienė ir du jos kolegos Olegas Zaicevas ir Alenas Piesliakas prieš visą Lietuvą apsijuokė 2005 metų spalio 10 dieną, kai pusantrų metų nagrinėję bylą pagaliau pastebėjo, kad prokurorai ydingai surašė kaltinamąjį aktą. Tai garsioji neseniai mirusio rašytojo Vytauto Petkevičiaus byla, kurioje jis kaltinamas savo knygoje „Durnių laivas“ tyčia apšmeižęs mirusį asmenį - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėją Vytautą Landsbergį-Žemkalnį.
Šie trys pirmos instancijos teismo teisėjai paskelbė išteisinamąjį nuosprendį V.Petkevičiui, nes Generalinė prokuratūra neteisingai kvalifikavo galimą nusikalstamą veiką. Užuot rašytojui būtų pateikęs kaltinimus pagal BK 313 straipsnio 2 dalį už viešą melagingų prasimanymų paskelbimą apie mirusį asmenį, prokuroras Jonas Vytautas Dabašinskas pateikė kaltinimą už gyvo žmogaus šmeižimą. Generalinės prokuratūros 2004 metų gegužės 10 dienos kaltinamajame akte jau pirmame sakinyje nurodyta, kad V.Petkevičius įtariamas apšmeižęs mirusį asmenį, bet teisėjai tai pastebėjo tik tada, kai įvyko 11 teismo posėdžių, per kuriuos buvo apklausta 16 liudytojų, nukentėjusieji bei kaltinamasis.
Netgi pastebėję, kad padarė klaidą pradėję nagrinėti turiniu ir forma ydingą kaltinimą, teisėjai nesugebėjo garbingai ištaisyti padarytos klaidos. Užuot grąžinę bylą prokuratūrai trūkumams pašalinti, jie išteisino V.Petkevičių.
Klaidas ištaisė kolegos
Vilniaus apygardos teismui teko taisyti šias J.Malijauskienės ir jos kolegų padarytas klaidas. 2006 metų sausio 17 dieną teisėjų kolegijos nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas, o byla sugrąžinta Generalinei prokuratūrai.
2006 metų birželio 20 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) septynių teisėjų kolegijos nutartimi paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimas.
O dar po dviejų mėnesių, 2006 metų rugpjūčio 9 dieną Generalinė prokuratūra, tik po LAT nutarties pripažinusi, kad iš tiesų nesugebėjo tinkamai pateikti kaltinimo, ikiteisminį tyrimą dėl V.Petkevičiaus knygoje „Durnių laivas“ paskelbtų teiginių nutraukė, nes suėjo dvejų metų senaties terminas.
Teisėjai apgynė saviškius
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis, gerai išmanantis teisės dalykus, nes pats rengė Teismų įstatymo pataisas, kurios sustiprino teisėjų nepriklausomumą, pareikalavo, kad teisėjams J.Malijauskienei, A.Piesliakui ir O.Zaicevui būtų iškelta drausmės byla dėl sąmoningai aplaidaus pareigų atlikimo.
Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas iš pradžių neįžvelgė teisėjų veikloje etikos pažeidimų ir atsisakė kreiptis dėl drausmės bylos iškėlimo. Tačiau įsigaliojus Vilniaus apygardos ir LAT nutartims, kuriose nurodyta, kad apylinkės teismo nuosprendis panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimo, A.Šumskas pakeitė savo nuomonę.
„Nors esant tokiems atvejams sutinkamai su LR BPK (Baudžiamojo proceso kodekso - red.) 234 straipsnio 2 dalimi byla net nepradėjus jos nagrinėti teisiamajame posėdyje turėjo būti grąžinta prokurorui, tačiau teismas ją nagrinėjo iš esmės ir priėmė nuosprendį, kuriame taip pat pripažino, kad kaltinamasis aktas ydingas formos ir turinio prasme“, - kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją A.Šumskas.
Teismo pirmininkas nurodė, kad teismo padarytas įstatymų pažeidimas buvo susijęs su ilgalaikiu, bet nerezultatyviu bylos nagrinėjimu, trukdant teismo ir kitų asmenų laiką, bei su itin nepageidaujamomis galutinėmis pasekmėmis, kai dėl ilgalaikio bei neteisėto bylos nagrinėjimo apylinkės teisme suėjo senaties terminas ir dėl to liko neįvertinti kaltinamajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai.
Tačiau Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kuriai vadovavo Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Driukas, atsisakė iškelti drausmės bylą. Nemokšiškai bylą nagrinėjusius kolegas palaikė ir Teisėjų asociacija bei Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo teisėjai, atsiuntę raštus, kad V.Petkevičių nepagrįstai išteisinę jų kolegos nenusipelnė drausmės bylos, kad teisėjai neprivalo aiškintis dėl priimtų sprendimų.
V.Landsbergio reikalavimas iškelti teisėjams drausmės bylą buvo įvardytas kaip politiko kišimasis į teisėjų nepriklausomumą.
Elementarus aplaidumas
LŽ kalbinti teisininkai sakė, kad pirmosios instancijos teisėjų klaidos nagrinėjant V.Petkevičiaus bylą - akivaizdžios. Teisėjas ar trijų teisėjų kolegija, gavusi bylą, pirmiausia privalo su ja susipažinti ir priimti nutartį, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jeigu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, teisėjai privalėjo perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.
Tai normali praktika, puikiai žinoma teisėjams ir prokurorams visoje Lietuvoje. Teisėjai daugybę kartų yra sugrąžinę bylas prokurorams, kad būtų pašalinti trūkumai iki pradedant jas nagrinėti teisme. Dėl nežinomų priežasčių J.Malijauskienė, A.Piesliakas ir O.Zaicevas neinformavo prokurorų apie jų padarytas klaidas V.Petkevičiaus byloje.
„Teisėjų etikos komisija atmetė šį klausimą visiškai tuščiai, - piktinosi kalbėdamas telefonu iš Briuselio europarlamentaras V.Landsbergis. - Aš turiu komisijos atsakymą, jis menkai atrodo. Dar man prikiša, kad aš todėl nepatenkintas teisėjų sprendimu, nes ne taip išsprendė, kaip aš norėjau. Tai negarbingas aiškinimas. Esmė ta, kad teisėjai pusantrų metų svarstė bylą pagal prokuratūros neteisingai suformuotą kaltinimą rašytojui, kuris apšmeižė mano tėvą. Teismas galėjo pats pakeisti straipsnį arba grąžinti prokuratūrai perrašyti, kad nebūtų tos klaidos. Bet teisėjai to nedarė ir apsimetė, jog nemato, kad ne tas straipsnis. Kai sugaišino beveik dvejus metus ir priartėjo senaties terminas, staiga pastebėjo, kad ne tas straipsnis. Arba tie žmonės tyčia tai padarė, apsimetė kvailiais, arba jie visiškai nekompetentingi kaip teisėjai. Tokie teisėjai neturėtų iš viso dirbti teisme.“
Rotacijos grimasos
Keista, bet kaip tik viena iš šios skandalingos istorijos veikėjų prezidento V.Adamkaus buvo pasirinkta į Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkes. Dabartinė teismo pirmininkė Česlava Malinovska puikiai susitvarko su pareigomis, o atrankos komisija į šias pareigas ją įrašė pirmą. Tačiau prezidentas pasirinko blogiau įvertintą J.Malijauskienę. Kodėl?
„Toks prezidento sprendimas, jis kreipėsi į Teisėjų tarybą, ir ši patarė dėl J.Malijauskienės skyrimo Trakų rajono apylinkės teismo pirmininke, - paaiškino prezidento patarėja Milda Vainiutė. - Tai daroma siekiant įgyvendinti rotacijos principą, nes Č.Malinovska jau dvi kadencijas iš eilės ėjo teismo pirmininkės pareigas.“
O ar žinojo prezidentas, kad jo pasirinktoji J.Malijauskienė kartais priima skandalingus sprendimus?
„Byla buvo toje medžiagoje, - tikina M.Vainiutė. - Pateikiant šitą personaliją prezidentui buvo aptariami visi niuansai. Bet aš nežinau prezidento motyvacijos, nes su prezidentu tarėsi Teisės departamento vadovė A.Rauličkytė, o ne aš. Aš tik pristačiau Teisėjų tarybai.“
Iškėlus rotacijos vėliavą keičiama ir be priekaištų dirbusi Prienų rajono apylinkės teismo pirmininkė Izolda Nėnienė. Teisėjų atrankos komisijos pirmąja įrašytą moterį keičia blogiau įvertinta kolegė iš Alytaus Irmutė Kliučinskienė.
Nors Prienų teisėjai netgi parašus surinko tvirtindami, kad I.Nėnienė puikiai vadovauja teismui, prezidentas nusprendė, kad dvi kadencijas teismui vadovavusią pirmininkę laikas pakeisti tokios patirties neturinčia kolege.
O gal ne prezidentas, o jo patarėja A.Rauličkytė taip nusprendė? Galbūt taip reikia, kad Trakų rajone, kur prokuratūrai vadovauja prezidento patarėjos giminaitis Artūras Rauličkis, teismui vadovautų kartais nepaaiškinamus sprendimus priimanti J.Malijauskienė?
Gal taip reikia, kad kolektyvo gerbiamą I.Nėnienę Prienuose pakeistų niekada teismui nevadovavusi I.Kliučinskienė?
Tik absurdo spektakliuose skandalingi teisėjai kyla karjeros laiptais: gerai dirbantys vadovai atleidžiami, o blogiau - savo postuose lieka dešimtmečiams.
Rūta Skatikaitė
