Sinoptikai pranašauja, kad sekmadienį į Lietuvą turėtų sugrįžti vasara, tačiau Piniavos ir Kultūros ir poilsio parko paplūdimiuose maudytis pavojinga. Pastarajame užterštumas žarninėmis lazdelėmis viršija net 37 kartus.
Tyrimo rezultatai šokiravo
Kultūros ir poilsio parke esančiame gauti atsakymai šokiravo tiek vandenį tyrusius, tiek ir Sveikatos skyriaus specialistus: Piniavoje užfiksuotas 1,8 karto didesnis žarninių lazdelių skaičius, o Kultūros ir poilsio parke jų daugiau buvo net 37 kartus.
„Tiek laboratorija, ėmusi vandens mėginius, tiek ir mūsų skyrius kreipėmės į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, esančią Šiauliuose, ar tikrai neįsivėlė jokia klaida“, – „Sekundei“ teigė M.Burba.
Kai paaiškėjo, kad tai nėra klaida, buvo kreiptasi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu ištirti, kas galėtų būti vandens teršėjai ir ar nėra organinės taršos normų viršijimo. M.Burbos teigimu, jau anksčiau buvo kreiptasi į šią instituciją su tokiu pačiu prašymu, tačiau vandens užterštumas tik nežymiai viršijo leidžiamas normas, tad buvo nuspręsta palaukti, kol jis vėl pakils.
„Nusprendėme reaguoti tada, kai bus didelis užterštumas, jeigu rezultatai geri, tai nėra tikslo ir tirti. Kol bus nustatyti teršėjai, gyventojams nerekomenduojame maudytis šioje vietoje. Nors paplūdimys patrauklioje vietoje ir maudykla gera, žmonės turėtų vengti maudytis, nes kelia pavojų savo sveikatai“, – kalbėjo M.Burba.
Fekalijomis užterštas vanduo
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vedėjas Giedrius Motiejauskas „Sekundę“ patikino, kad tik gavus Savivaldybės prašymą tą pačią dieną buvo paimti mėginiai, kurių rezultatai paaiškės po septynių dienų.
Anot G.Motiejausko, plika akimi teršalų nesimato, vanduo išoriškai atrodo švarus, todėl nustatyti galimus taršos šaltinius yra sunku. Be to, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento laboratorijoje yra tiriama vandens organinė tarša, kuri nesusijusi su rastu dideliu žarninių lazdelių skaičiumi.
„Mes atliekame tik vandens organinius tyrimus, iš kurių negalime numatyti, kas yra vandens teršėjai. Jeigu vandenyje būtų naftos dėmė, nebūtų sunku atrasti tuos, kurie ją paliko, bet dabar tikrai nematome. Reikia ieškoti kitų priežasčių, kodėl vanduo taip užterštas – gal prie maudyklos tiesiog nėra tualeto“, – svarstė G.Motiejauskas.
Epidemijos nebus
Nors skaičiai atrodo grėsmingai, medikai pavojaus varpais dar neskambina. Žarninės lazdelės yra mikrobai, nuolat gyvenantys žmogaus ir gyvulių žarnyne.
Ši lazdelė pati jokios ligos nesukelia, bet tai rodo, kad į vandenį galėjo patekti fekalijų, o su jomis ir patogeninių bakterijų – infekcinių ligų, tokių kaip vidurių šiltinė, dizenterija, salmoneliozė, sukėlėjų.
Anot Panevėžio infekcinės ligoninės vadovo Eugenijaus Preidžio, šiemet nebuvo nė vieno atvejo, kad būtų nustatyta, jog ligos sukėlėjas – užterštas vanduo.
„Galimybė užsikrėsti tikrai yra, bet nustatyti, kad ligos sukėlėjas buvo būtent vandenyje, labai sunku. Užsikrėsti tokiu vandeniu galima tik tada, jei jis bus geriamas stiklinėmis. Daug didesnė tikimybė apsikrėsti užterštu maistu. Taip, geriau toje vietoje nesimaudyti, nes pavojus visada išlieka, bet kad prasidėtų epidemija, tikrai neverta bijoti“, – teigė E.Preidis.
Lina DRANSEIKAITĖ
