„Dabar jau sužinojom, kad JK kūno išdavimo procedūra labai ilga ir su tuo susitaikėm. Susiradom vertėjus, kad padėtų su dokumentais, susisiekėm su laidojimo namais, tai jie mums išaiškino, kokia tvarka ir procedūros, o iš ambasados – jokios pagalbos“, – sako Visagine gyvenantis Jevgenijus Juchnovskis.
Užspringo cepelinu
Apie jauniausiojo sūnaus Michailo (31 m.) žūtį dėl nelaimingo atsitikimo tėvas sužinojo iš draugų, kurie jam paskambino ir pranešė apie įvykį.
„Šeštadienį, lapkričio 16 d., Michailas dar atsiuntė mamai video, kur jie sėdi vienoje Nortamptoną kavinėje su draugu prie bokalo alaus ir laukia užsisakytų cepelinų. Pomirtinėje išvadoje teigiama, kad kvėpavimo takuose rado mėsos gabaliuką įstrigusį, tai išeina, kad tuo cepelinu jis ir paspringo. Iš pradžių netikėjau, galvojau, gal tik priduso, gal ligoninėje“, – sako tėvas, kuris pusantros savaitės praleido bandydamas išsiaiškinti, kada galės atgauti ir parsigabenti į Lietuvą sūnaus kūną.
Jis susisiekė su Liverpulyje gyvenančia dukra, kad ši nuvažiuotų į Nortamptoną ir išsiaiškintų vietoje. Vėlai naktį dukra patvirtino, kad Michailas miręs.
Tėvas norėjo iškart organizuoti kūno pervežimą ir nesuprato, kodėl negali taip ilgai jo pasiimti.
„Aš savo jėgomis aiškinausi, kokių dokumentų reikia, kas gali viską sutvarkyti, samdžiau vertėjus, kreipiausi į Visagino savivaldybę, nes iš kur žmogui žinoti, kaip tokiu atveju elgtis“.
Ambasada nieko nežino
Vyras stebisi, kodėl net pusantros savaitės su juo nesusisiekė niekas iš Lietuvos ambasados Londone:
„Mano supratimu ambasada tokiais atvejais turi informuoti artimuosius. Mano sūnus turėjo su savimi tapatybės kortelę, kad jis Lietuvos pilietis“.
Jis sakė skambučio iš LR ambasados sulaukęs tik po to, kai Visagino politikas Algimantas Dumbrava, į kurį Jevgenijus kreipėsi pagalbos, pats susisiekė su ambasados darbuotojais.
Politikas piktinosi, kaip gali būti, kad Lietuvos atstovybė JK praėjus beveik dviem savaitėms nuo Lietuvos piliečio mirties neturėjo apie tai jokios informacijos.
Įstatymai ir realybė
Anglija.lt kreipėsi į LR ambasadą Londone, kad išsiaiškintų, kokia yra procedūra dėl pranešimo apie mirties faktą Lietuvoje gyvenantiems artimiesiems.
LR ambasada savo atsakyme paaiškino, kad mirus užsieniečiui Jungtinėje Karalystėje, vadovaujantis Vienos konvencijos dėl konsulinių santykių 37 punktu, atsakingos institucijos turėtų apie tai informuoti mirusiojo pilietybės valstybės atstovybę apie šio asmens mirtį.
„Deja, šios nuostatos laikomasi ne visuomet. Dažniausiai, jeigu policijai ar kitoms tarnyboms pavyksta patiems susisiekti su mirusiojo artimaisiais, ambasada nebūna apie tą mirtį informuojama“, – teigiama Ambasados atsakyme.
Pasak ambasados, atitinkamai institucijai pranešus LR atstovybei apie piliečio mirtį ir paaiškėjus, kad mirusiojo artimieji nebuvo informuoti, ambasada siunčia pranešimą Lietuvos Respublikos policijos departamento budėtojams su prašymu informuoti mirusiojo artimuosius Lietuvoje. Kai artimieji yra informuoti, tarp JK institucijų ir mirusiojo artimųjų bendravimas paprastai vyksta tiesiogiai.
„Taip buvo ir šiuo atveju, artimieji buvo informuoti, kontaktiniam asmeniui suteikta visa informacija ir visi klausimai turėtų būti užduodami per kontaktinį asmenį tiesiogiai koronerio tarnybai. Šiuo atveju ambasada gali suteikti bendrą informaciją apie kūno parvežimo ar laidojimo galimybes, tačiau artimieji, pasak tėvo, laidojimo paslaugų bendrovę pasisamdė vos tik sužinoję apie mirtį.
Informaciją apie palaikų pargabenimą artimieji gyvenantys Lietuvoje gali gauti pasikonsultavę su laidojimo paslaugų bendrove, taip pat gali kreiptis į LR atstovybę toje šalyje, kur mirė asmuo“, – teigiama ambasados pateiktame atsakyme.
Ką daryti, jei artimasis mirė užsienyje?
URM svetainėje, kurioje į užsienį gyventi išvykę ar po užsienį keliaujantys lietuviai ieško jiems reikalingos informacijos, žinių apie tai, ką daryti mirties užsienyje atveju, labai mažai.
„Mirtis registruojama konsulinėje įstaigoje, kurios aptarnaujamoje konsulinėje apygardoje yra mirusiojo gyvenamoji vieta arba mirties vieta“, – sakoma URM svetainėje ir pateikiamas sąrašas, kokių dokumentų reikia.
Gerokai daugiau informacijos galima rasti Tarptautinės mirusiųjų pervežimo, kremavimo įmonių asociacijos puslapyje. Čia teigiama, kad atstovybės gali suteikti informaciją apie užsienio valstybės nustatytą palaikų gabenimo ar laidojimo tvarką, gali perduoti artimųjų rašytinius pareiškimus tos valstybės institucijoms, suteikti informaciją apie reikalingus dokumentus.
Atstovybė mirusiojo (žuvusiojo) artimųjų, jų įgalioto asmens rašytiniu prašymu Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ar atstovybei gali atlikti veiksmus, susijusius su dokumentų gavimu iš užsienio valstybių institucijų.
Palyginimui įdomu pasižvalgyti, kokio pobūdžio informaciją savo piliečiams šiuo klausimu suteikia JK užsienio reikalų ministerija. Ir nors Lietuvoje gyvenančių JK piliečių nėra tiek daug, kiek lietuvių Junginėje Karalystėje, vyriausybės internetinėje svetainėje gov.co.uk galima lengvai sužinoti, kur kreiptis ir ką daryti JK piliečiams, jų artimajam mirus Lietuvoje.
Ir pabaigai, mažytis pastebėjimas – Lietuvoje teikiant informaciją apie konsulinių tarnybų darbą pirmiausia pabrėžiama, ko tarnybos negali atlikti ir paskui paaiškinama, ką gali.
JK valstybinės institucijos pirmiausia nurodo, kuo jos gali pasitarnauti piliečiui, ir tik po to išvardija, ko padaryti jos negali.
