V. Pranckiečio pastebėjimu, Europos Parlamentas savo poziciją nuo 2021 m. atšaukti sezoninį laiką paskelbė lygiai prieš ketverius metus – 2019 m. kovo 26 d., kai už pasiūlymą balsavo 410 europarlamentarų, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
„Suprantu, kad pandemijos valdymas ir sankcijos karą pradėjusiai Rusijai pastaraisiais metais Europos Komisijai buvo didesnis galvos skausmas nei europiečių rutina du kartus per metus sutikrinti savo laikrodžius ir nepramiegoti į darbą.
Vis dėlto svarbu ir tai, kad valstybės narės ketverius metus nesugeba pateisinti absoliučios daugumos europiečių lūkesčių. Negi reikės laukti kitais metais perrenkamo Europos Parlamento, kad visiems europiečiams primintų, jog vis dar neįgyvendinome ankstesnio Parlamento sprendimo?“, – stebisi Seimo narys.
Trilogo derybose Lietuvai atstovauja Susisiekimo ministerija, tad aprimus transporto ir tranzito sankcijų prieš teroristinę Rusiją aistroms, V. Pranckiečio vertinimu, ministerijai būtų pats laikas aukščiausiu ES lygiu grįžti prie sezoninio laiko problemos.
„Kodėl mes nepaliekame to paties vasaros laiko visus metus seniai nesupranta ne tik darbuotojai ir mokiniai, bet ir, cituojant klasikus, karvės“, – sako Seimo narys.
Lietuvos Seimas rezoliuciją „Dėl žiemos ir vasaros laiko suvienodinimo“, siūlančią palikti vasaros laiką, priėmė dar 2011 m. balandžio 21 d.
2018 m. atlikta 4,6 mln. europiečių apklausa parodė, kad 84 proc. jų norėtų atšaukti sezoninio laiko keitimą. Europos Sąjunga įvesti vasaros laiką nutarė 1980 metais.
