Užsienio reikalų ministras aiškina, kad susidaro įspūdis, jog Trumpo administracija į Lietuvą žvelgia labai pozityviai ir ne tik dėl planų sparčiai didinti gynybos finansavimą.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Petrui Gražuliui bene vieninteliam iš Lietuvos iki šiol pavyko pasišildyti prezidento Donaldo Trumpo šlovės spinduliuose. Na, bent jau tuo matomai pasigirti „Facebooke“. Petras į Lietuvą jau grįžo – pilnas įspūdžių ir vaizdo įrašų iki soties iš didžiausio respublikonų suvažiavimo.
Ryšiai megzti jau seniai
Tačiau akivaizdu, kad Petro nuotraukos ir vaizdo įrašai iš Respublikonų renginio naudos Lietuvai veikiausiai neatneš. Todėl pasikeitus Jungtinių Valstijų administracijai ir tvyrant įtemptai geopolitinei situacijai pasaulyje, mūsų politikai įnirtingai ieško būdų, kaip prieiti arčiau Trumpo administracijos.
„Aš pats lankiausi Vašingtone su daugiau nei keliasdešimt kongreso narių buvau susitikęs, su generolu Kellogu, su nacionalinės saugumo tarybos naujai paskirtais pareigūnais“, – vardijo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Ir tai dar ne viskas. Dalis Seimo narių, atsakingų už užsienio ir gynybos reikalus, jau turi bilietus kišenėje į Vašingtoną kitai savaitei. Ten ketina susitikti su prezidento D. Trumpo administracija.
„Tie ryšiai su Trumpo administracija galima sakyti mezgėsi jau po rinkimų. Prezidentas Nausėda pasveikino su išrinkimu, be to, mes turime nuolatinę ambasadą Jungtinėse Amerikos Valstijose“, – akcentavo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė dar vieną įvykį, kuris, jo teigimu, parodo, jog Jungtinėms Valstijoms Lietuva yra svarbi partnerė.
„Aš buvau vienas pirmųjų, su kuriuo kalbėjosi naujas valstybės sekretorius, tai rodo, kad mūsų valstybės pozicija, ten, kur mes esame, yra pripažįstama ir norima akcentuoti, kad tai yra geras kontaktas“, – teigė K. Budrys.
„Ką mes turime daryti toliau, tai važiuoti į Senatą, į Atstovų Rūmus, į Pentagoną“, – įsitikinęs buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
„Tie kanalai yra, bet vienas dalykas yra kanalai, kitas dalykas – tai kas iš to, kas iš to. <...> Jis pats kalbėjo su prezidentu Nausėda iš karto po išrinkimo, tai buvome patikinti, kad Lietuva elgiasi gerai“, – „Žinių radijui“ kalbėjo prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak užsienio reikalų ministro, pozityvus požiūris į Lietuvą išlieka ne tik dėl užmojų sparčiai didinti gynybos finansavimą.
„Amerika turi tris interesus, pagal kuriuos vertina savo politiką. Pirmas – saugumas, antras – galia, trečias – gerovė. Lietuva visuose šiuose dalyvauja“, – pabrėžė K. Budrys.
Turime keisti retoriką
Tiesa, buvęs ministras L. Kasčiūnas nėra toks pozityvus. Esą net anksčiau užmegzti santykiai su aukštais pareigūnais, nebūtinai reiškia, kad galima pelnyti besąlygišką D. Trumpo palankumą Lietuvai.
„Problema yra su Trumpu ir jo administracija, kad labai siauras žmonių ratas, kuris gali jam turėti kažkokią įtaką. Pirmiausia, jis pats priima sprendimus taip, kaip jis įsivaizduoja ir modeliuoja situaciją. Ir kažkokie galbūt buvę verslo partneriai“, – svarstė konservatorius.
Už užsienio reikalus atsakingi politikai pabrėžia, kad Lietuva daug klausimų dėl savo saugumo sprendžia regioniniu principu – kai viena valstybė atstovauja visą regioną. Šiuo atveju – rytinį flangą.
„Mūsų prezidentas kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda tiek prieš jam savaitgalį išvykstant į Jungtines Valstijas, tiek po“, – tikino R. Motuzas.
D. Trumpas Respublikonų renginyje atskirą dėmesį skyrė Lenkijos prezidentui Andžejui Dudai. Po šio renginio su juo asmeniškai susitiko 10-čiai minučių.
„Makronas su juo turi santykį, kiti Europos lyderiai mažiau. Duda irgi turi, bet matėm, kad ir dešimties minučių susitikimas, valandą prieš tai palaukus. Tai rodo, kaip dabar viskas keičiasi“, – teigė L. Kasčiūnas.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pridūrė, kad pasikeitus Jungtinių Valstijų administracijai, turėtų keistis ir mūsų politikų retorika Amerikos atžvilgiu.
„Mes turim būti labai diplomatiški, mes neturėtume erzinti Trumpo administracijos dėl per mažo dėmesio Ukrainai. Mes šiame etape turime kalbėti apie dvišalius santykius, dvišalių santykių išlaikymą, stiprinimą, kurie mums labai svarbūs, nes be NATO karių buvimo, mes negalim užtikrinti savo saugumo“, – akcentavo R. Motuzas.
Anot prezidentūros, prezidentas Andžejus Duda, po susitikimo su Trumpu, nuramino prezidentą Gitaną Nausėdą, kad apie amerikiečių karių patraukimą iš mūsų regiono susitikimo metu nebuvo nė kalbos.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
