Net nustebau. Dar yra skaitanciu Brazauska.

Gal ir galima pateikti skaitytojams tokius "virtuvinius pamąstymus" apie užsienio politiką, tik nebūtina pradžioje girtis, kad "ne pirmi metai rašau užsienio politikos temomis" - profesionalumo dėl to nepadaugėjo.
Kad ir kaip gudrautume, bet norėdami būti saugūs turime remtis NATO, o joje - pirmiausia JAV. Todėl ir patys privalome jas remti.
Panašiai ir dėl Lenkijos - tai vienintelė natūrali ir artima (ne tik geografiškai ir istoriškai, bet ir mentališkai) mūsų sąjungininkė, kuri turi realų militarinį potencialą. Autoriaus cituojamas straipsnis yra polonofobiškas jau vien iš pavadinimo ir visiškai neatitinka geopolitinė realybės. Priminsiu, kad rusiškojo revanšizmo ideologas Duginas savo "Geopolitikos pagrinduose" skyrelyje apie Lietuvą rašo, kad svarbiausias Rusijos tikslas joje yra sukiršinti lietuvius su lenkais. Dar priminsiu, kad Lietuva per visą savo istoriją iki pat 1919 metų neturėjo ne vieno (NE VIENO) karinio konflikto su Lenkija - tai unikalus pavyzdys kaimyninių valstybių santykių istorijoje.
Lietuvos užsienio politikos tikslai suformuluoti iš esmės teisingai. Kitas dalykas, kad "valstybininkai" (Valionis, Vaitiekūnas, jau nekalbant apie Janušką, Baliukonį ir jų marionetę Adamkų) gražiai suokia, bet realybėje viską daro "per kitą galą", todėl prie antirusiškos retorikos realybėje vykdoma Maskvai naudinga politika (jei nemanysime, kad skambūs pareiškimai ir teatrališki gestai - tai ir yra tikroji užsienio politika).