„Radiocentro“ stočių grupės programų direktorius Donatas Bučelis sako, kad tokiu siūlymu ginami dainų autorių ir atlikėjų, bet ne radijo klausytojų interesai.
„Šio siūlymo aiškinamajame rašte sakoma, jog įstatymą norima keisti tam, kad dainų autoriams ir atlikėjams būtų užtikrintas didesnis atlygis. Kitaip tariant, galvoje turimi dainų autorių ir atlikėjų, o ne klausytojų interesai. Tuo tarpu mes, radijo programų transliuotojai, visada rūpinomės ir rūpinsimės, kad laidų turinys – įskaitant muziką – būtų patrauklus būtent klausytojams“, – BNS sakė D. Bučelis.
„LRT Opus“ vyriausiasis redaktorius Darius Užkuraitis BNS tvirtino esantis už tai, kad kuo daugiau skambėtų kokybiškos lietuviškos muzikos, tačiau kvotas sakė esant perteklinėmis.
„Iš esmės esu už tai, kad grotų lietuviška muzika, bet man nepatinka, kai kas nors pasako – turi būti tiek ir tiek. Aš manau, pagrindinis kriterijus – gera tai muzika ar bloga muzika. Kuo daugiau bus geros lietuviškos muzikos, tuo jos daugiau skambės. Nebūtinai 35 proc. turi skambėti, gali būti ir 50 proc., kad tik jos būtų geros“, – kalbėjo D. Užkuraitis.
Skeptiškai siūlymą vertino ir radijo stoties „Lietus“ vadovas Gintaras Zdebskis. Anot jo, komerciniams transliuotojams tai būtų perteklinis reguliavimas.
„Mano nuomone, toks žingsnis tikrai neduotų naudos. Manau, šitą misiją turėtų atlikti visuomeninis transliuotojas ir groti visus, šimtą procentų, išgirstų visa Lietuva, ir jaunas grupes, ir kitus lietuviškos muzikos atstovus. Yra trys radijo programos ir to pilnai pakaktų, kad jie atliktų savo misiją ir visi būtų išgirsti, sotūs ir laimingi“, – BNS sakė G. Zdebskis.
Grupė Seimo narių siūlo nustatyti, kad radijo transliuotojai trečdalį muzikai numatyto eterio laiko turėtų skirti Lietuvoje sukurtiems kūriniams.
Pagal siūlymą, Lietuvos jurisdikcijai priklausantys radijo programų transliuotojai ne mažiau kaip 35 proc. muzikinės programos laiko turėtų skirti nacionaliniams kūriniams.
Nacionaliniai kūriniai turėtų būti transliuojami nuo 6 iki 23 valandos. Kaip nacionalinis kūrinys apibrėžiami lietuvių kalba atliekami, taip pat Lietuvoje sukurti ir įrašyti, šalyje gyvenančių kūrėjų sukurti kūriniai.
Pataisas registravo grupė skirtingoms frakcijos priklausančių parlamentarų, tarp jų – Seimo vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė, konservatoriai Vytautas Kernagis, Vytautas Juozapaitis, socialdarbietis Gediminas Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė bei kiti.
Jų iniciatorius V. Kernagis sako taip norintis pradėti diskusiją, kaip padėti plėstis Lietuvos muzikos industrijai. Anot jo, dabar žmonės tiesiog neturi galimybių išgirsti Lietuvos atlikėjus, todėl apie juos mažai ir žino.
„Atradus jiems vietos radijo eteryje, jie turės galimybę mums visiems prisistatyti. Turim milžinišką potencialą, bet jo neišnaudojame. Juk kalbame ne apie „duokim garo“ muziką, o apie visą nuo A iki Z“, – feisbuke paskelbtame komentare apie pataisas sakė V. Kernagis.
Jis taip pat pateikia skaičius, kokios kvotos nacionalinei produkcijai nustatytos kitose valstybėse: Islandijoje – 50 proc., Kroatijoje – 40 proc., Prancūzijoje, Kanadoje, Vengrijoje – 35 proc., Lenkijoje – 33 proc. ir t. t.
Pataisų aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad tokie pakeitimai be papildomų biudžeto išlaidų padidins muzikos kūrėjų ir atlikėjų pajamas.
„Muzikos prodiuseriai, atlikėjai skundžiasi nuolatos sunkiai suduriantys galą su galu. Kokybišką lietuvišką muzikinį turinį kuriančios grupės ar atlikėjai yra nustelbiami užsienio muzikantų – radijo stotys pirminį ir didžiausią dėmesį skiria užsienio atlikėjams“, – sakoma projekto aiškinamajame rašte.
Pasak Seimo narių, Lietuvoje, „kitaip nei daugelyje Vakarų valstybių, Visuomenės informavimo įstatymas nenurodo kiek procentų laiko radijo stotys turi transliuoti nacionalinį turinį“, ir tai „išsigimsta į faktą, jog daugelyje radijo stočių Lietuvos kūrėjų muzikai tenka minimali laiko dalis“.
