Vyras pasakoja, kad prieš tai tėvas gulėjo Skaudvilės slaugos namuose ir jokių problemų ligonis slaugėms nekėlė. Tik atvežus vyrą į Telšius, čia jis tą pačią dieną slaugos personalo buvo pririštas prie lovos. Sūnus nutarė pasipriešinti šiai tvarkai, bet tada jis buvo perkeltas į psichiatrijos skyrių.
„Jeigu būčiau žinojęs, kad išsirutuliuos būtent tokia situacija aš jo būčiau nejudinęs iš Skaudvilės slaugos namų, nes ten jis buvo neengiamas, nežeminamas, ėjo prie televizoriaus, norėjo nėjo, sėdėjo savo palatoje ir niekam neužkliuvo“, – visam gyvenimui paralyžiuotą tėvą gina sūnus.
Neįgalaus vyro marti randa priežastį dėl tokio nežmoniško slaugių poelgio. Anot moters, mažai uždirbančios slaugės tokiu būdu kratosi darbo.
„Už tai, kad jie mažai gauna pinigų, išlieja savo pyktį ant pacientų, kad mes tave pririšim, tu geriau nevaikščiok, mums netrukdyk. Žmogus yra 64 metų, tai jis gal dar gyvens 20-30 metų, taip išeina, kad jį visą likusį gyvenimą reikės raišioti?“, – retoriškai klausia pasipiktinusi moteris.
Trečią kartą išvydęs savo tėvą pririštą, Darius nebeištvėrė ir iškvietė slaugos skyriui policiją. „Nebuvau to matęs, nesupratau net, kas čia yra. Nuėjau prie seselių ir paklausiau, kodėl mano tėvą pririšot“, –pasakojo ligonio sūnus.
Seselės jam atsakė, kad vyras vos neiškrito iš lovos. Darius stebisi tokiu medikų elgesiu, nes jiems nė motais, kad paralyžiuotas vyras pats gali vaikščioti.
Ligoninės direktorės pavaduotoja Birutė Zavadskienė pateikė kitokią konflikto su paciento sūnumi versiją. Pasak jos, pačiam vyrui reikėjo iškviesti policiją. „Yra tokia kategorija žmonių, kad kaip bebūtų, jiems visada yra blogai. Jų yra mažuma, bet mums tenka susidurti su tokiais žmonėmis. Tada sakė, jūs pasigailėsite šito, išvadino rusiškais žodžiais, trenkė durimis“, – piktinasi aukštas pareigas užimanti medikė, neįžvelgianti slaugių kaltės.
Po konflikto su medikais į psichiatrijos skyrių perkeltą tėtį vyras parsivežė namo. Dariaus manymu, taip ligoninė bandė išvengti atsakomybės. Jis tikina, kad šios ligoninės atstovais tikėti neverta. Mat ankstesnėje ligoninėje tėvo agresijos niekas nematė ir niekas paralyžiuoto žmogaus nerišo. „Negi būna tokia agresija, kuri ištinka žmogų tik trumpam ir tik Telšių ligoninėje?“, – retoriškai klausia Darius, kuris dėl tėvo teisės būti slaugomam yra pasiryžęs kovoti netgi teismuose.
Visą istoriją žiūrėkite:
