Šmaikštavome esantys trečia karta nuo žagrės, bet dabar drąsiai galime teigti, jog užaugo trečioji asocialių, nuo svaigalų priklausomų tėvų palikuonių karta. Specialistai pripažįsta, kad paauglių girtavimo mastai dramatiškai auga, o jaunuolių gąsdinimas dėl alkoholizmo žalos daro atvirkštinį efektą.
Medikai akcentuoja, kad pastarąjį dešimtmetį jaunimas su įtaigia reklama tiesiog orientuojamas į svaigalus. Kita vertus, kad ir kaip būtų kontroliuojama prekyba alkoholiu, apklausos rodo, kad 70 proc. paauglių jo be vargo įsigyja.
Specialistus pribloškia tokie pavyzdžiai, kai rugsėjo 1-ąją prekybos centruose prie flomasterių vaikams padėtas „Šventinis šampanas“. Nors jis nealkoholinis, bet tai rodo, kad gėrimas yra neatsiejama mūsų kultūros ir elgesio dalis.
Dugną pasiekia greičiau
Ankstyvame amžiuje į medikų rankas patenkantiems problemų dėl alkoholio vartojimo turintiems paaugliams nustatomos vadinamosios tausojamosios diagnozės, neskubama sakyti, kad vaikai jau yra alkoholikai, bet realybė yra šiurpesnė.
„Esu susidūrusi su atveju, kai į užsienį išvykusios mamos paliktas septyniolikmetis, pavyzdingas vaikas, įniko girtauti taip, jog po pusės metų atsidūrė ligoninėje dėl alkoholinės psichozės. Jauname amžiuje alkoholizmas vystosi labai sparčiai. Suaugusiajam reikia 4-5 metų, kad pasiektų dugną, o jaunam gali užtekti metų ar pusmečio. Be abejo, intelektui ir dvasinei raidai tai atsilieps vėlesniame gyvenime“, - sako Kauno medicinos universiteto Profilaktikos medicinos katedros docentė Nida Žemaitienė.
Anot jos, apklausus save linkusius žaloti paauglius, paaiškėjo, kad 25 proc. berniukų, bandžiusių žudytis, prisipažino, jog geria alkoholį nusiraminimui. Esą mokslininkai paskaičiavo, kad jeigu sugebėtume pažaboti alkoholio vartojimą Lietuvoje, savižudybių sumažėtų apie 70 proc.
„Pirmiausia reikėtų pažaboti alkoholio pramonę, orientuotą į vaikus. Kol nebuvo sukurti „miksai“ mergaitėms su „žavinga“ vakarėlių įvaizdžio reklama, mes neturėjome daug girtaujančiųjų. Dabar paauglės girtauja katastrofiškai. Tėvai nebeturi laiko bendrauti su vaikais, ir tik iškviesti į mokyklą sužino, kad šie turi problemų dėl svaigalų. Maža to, tėvai vengia jau pačios minties, kad tokią problemą turi būtent jų vaikas“, - sakė pokalbininkė.
Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos skyriaus vedėja Lina Survilaitė sako, kad statistiškai per metus iš šimto apsinuodijimų alkoholiu keturios dešimtys atvejų baigiasi alkoholinėmis komomis. 2005 m. įvairiuose ligoninės skyriuose gydėsi 718 svaigalais ir kvaišalais apsinuodijusių vaikų, 2007 m. - jau 1 201. Pastaraisiais metais vis dažniau svaigalais apsinuodija vaikai nuo 12 iki 16 metų.
Pirmą kartą patekusių į reanimaciją vaikų tėvai imasi savo prevencijos ir jiems priimtinų drausminimų, kaip kas suvokia. Bet tiesa ta, kad moralinės pagirios sunkesnės už fizines, tad nubudus mūsų skyriuje be viršutinių drabužių, slaugos personalo akivaizdoje, dažniausiai vaikui to ir užtenka. O šiaip kalbamės su tėvais, kad vaikas neturi būti užpultas, kad jam negrasintų, nesiimtų prievartos. Paaugliai paprastai kopijuoja vieni kitus, nori neišsiskirti iš „bandos“, ir vos ne vienu metu pradeda rūkyti arba gerti.
Aš patarčiau tėvams, kurių vaikai pakliuvo pas mus, aptarti su atžala, kodėl tai įvyko: ar tik pamėgdžiojant kitus, norint „pasirodyti“, ar vaikas gerdamas jaučia malonumą.
Jeigu taip - tai rimtas požymis, kad vystosi priklausomybė“, - teigia L. Survilaitė.
Vargas dėl gėdos
Klaipėdos priklausomybės ligų centro vadovė Svetlana Zamkovaja sako, kad girtaujančių vaikų tėvai problemą linkę spręsti patys, bet jiems ją pripažinti yra sunkiau nei pačiam paaugliui. Paprastai labai bijoma, kad vaikas pateks įskaiton ir tai jam sugadins gyvenimą.
Gydytoja patikino, kad tokia informacija konfidenciali, esant reikalui, teikiama tik policijai ar prokuratūrai, ir apskritai neskubama nepilnamečiui diagnozuoti priklausomybės ligų. Būna ir taip, kad alkoholizmas tik lydi ir „dengia“ kokį kitą rimtą psichikos sutrikimą ar asmenybės patologiją.
Jauniausias centre gydęsis vaikas buvo 13-metis, uostęs klijus, vartojęs tabletes ir alkoholį. Tėvų atvežtas iš rajono, įstaigoje išbuvo tris mėnesius. 2007-aisiais iš viso čia gydėsi 24 nepilnamečiai, trys jų gydymą tęsia reabilitacijos centre.
Specialistė pripažįsta, kad nepilnamečius gydyti yra sunkiau nei suaugusius, nes pirmųjų psichika ir asmenybė dar tik vystosi, jie neturi atsakomybės, nes nėra patyrę, ką reiškia prarasti butą, gerą darbą, šeimą. Paaugliai neturi susiformavusių vertybių, nėra prisitaikę gyventi visuomenėje, todėl juos sunku ištraukti iš tokio gyvenimo būdo ir interesų rato.
Geria visi „normalūs“
„Retas vaikas šeimoje mato vartojamus narkotikus, o alkoholį geria visi „normalūs žmonės“. Ir apskritai mes linkę akcentuoti juokingą, žaismingąją šio reiškinio pusę“, - atkreipia dėmesį S. Zamkovaja.
Jai antrina Priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas Gediminas Norvilas: „Vaikai, paklausti, kodėl jie geria, argumentuoja, esą „juk geria visi!“ Absurdiška, bet namiškiai patys jau septynerių metų vaikui pasiūlo gurkšnelį alaus ar vyno, esą nieko tokio, virškinimas pagerės...“
Anot G. Norvilo, kartais tėvų pozicija visiškai nesuprantama. Septyniolikmetis, kuris pripažino savo problemą, nes gerdavo savaitėmis su vyrais, atvežtas į centrą norėjo gydytis, tačiau gimdytojai po poros dienų jį atsiėmė. Jiems buvo gėda šioje ligoninėje lankyti savo vaiką.
„Manoma, kad gėrimas yra vaiko problema, o iš tiesų tai visos šeimos problema. Vaikai neturi problemų, tai mes jas jiems sukuriame. Neretai net gerose šeimose tų problemų gali būti kur kas gilesnių nei alkoholikų, nes pirmose už gražaus fasado slepiasi nuopuoliai, smurtas, o alkoholikų šeimos tiesiog yra geriau matomos“, - sako G. Norvilas.
Geriančių tėvų „dovanėlės“
Zita SKARDINSKAITĖ, Vilniaus priklausomybės ligų centro psichiatrė
Trys principai, kurių išmoksta vaikas alkoholikų šeimoje, yra „nepasitikėk“, „nekalbėk“, „nejausk“. Tokioje šeimoje vaikas dažnai negauna, kas žadama, pavyzdžiui, nusivesti į kiną, nupirkti batukus. Jo psichikoje vyrauja chaosas, jis jaučiasi nesaugiai, nepasitiki kitais žmonėmis.
Vaikas, kurio vienas ar abu tėvai girtauja, „praryja“ jų gyvensenos modelį, ir užaugęs dažnai nesąmoningai pasirenka girtaujantį sutuoktinį. Juos visą laiką lydi gėdos ir kaltės jausmai, kad buvo negeri vaikai, ir jie lyg nesąmoningai ieško geriančio, smurtaujančio partnerio. Vaikas, matydamas apsvaigusią motiną, joje mato motinos parodiją. Tai beveik tas pats, kas išgyventi motinos mirtį.
Ivona ŽIEMYTĖ
