Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, pirmininkaujama teisėjo Gyčio Večersko, šiandien tęsė Nerijaus Subačiaus (35 m.), kaltinamo nužudžius savo žmoną Astą Subačienę (35 m.), bylos nagrinėjimą.
Teismo posėdis neužtruko, nes iš 4 kviestų liudininkų 3 neatvyko.
Greitosios pagalbos felčerė Jelena Klepačevskaja, buvusi tragedijos vietoje, telefonu informavo, jog išvyksta nuolatinai gyventi į Rusiją, o kitų dviejų liudininkų nerado net jų ieškoję policijos pareigūnai.
Teisėjų kolegija pasitarė su kitais proceso dalyviais ir nutarė, kad bylą galima nagrinėti neapklausus felčerės, o Kauno miesto ir Kauno rajono policijos komisariatų darbuotojus įpareigojo atvesdinti kitus du liudininkus.
Neprisimena kelionės
Neilgai užtruko ir liudininko Mindaugo Salokaičio apklausa. Jis pasiteisino tiksliai neprisimenąs datų ir paprašė remtis pirminiais jo parodymais.
Liudininkas patvirtino, jog yra teisiamojo kaimynas Užliedžiuose ir kad 2010 metų liepos 19-osios pavakare savo automobiliu „Audi A6“ pavėžėjo kieme jį užkalbinusius N. Subačių ir pastarojo bičiulį Audrių iki Elektrėnų.
Anot M. Salokaičio, „kaip visuomet neblaivus“ Nerijus su Audriumi įsitaisė užpakalinėje sėdynėje ir visą kelionę toliau gurkšnojo alkoholį. Jiedu sakė, kad į Elektrėnus važiuoja susitikti su savo draugais, kurie juos pasiims degalinėje.
N. Subačius replikavo, kad neatsimena, jog kaimynas jį būtų kur nors vežęs, ir paklausė liudininko, ar šis ko nors nepainiojąs.
Kaltės nepripažįsta
Ankstesniame teismo posėdyje savo kaltės nepripažįstantis N. Subačius sutiko parodymus duoti tik tada, kai bus išklausyti visi liudininkai.
Penkiolikametis N. Subačiaus sūnus sutiko liudyti tik išvesdinus tėvą iš teismo salės. Paauglys patvirtino, jog tėvas prieš motiną smurtaudavo nuolat.
Nužudytosios tėvas Vytautas Satkauskas (60 m.) paliudijo, kad N. Subačius prieš savo žmoną smurtavo nuo pat jų santuokos 1995 metais, kai pora apsigyveno jam priklausančiame name. Pats V. Satkauskas su žmona Regina 11 metų dirbo ir gyveno JAV, bet su dukterimi palaikė nuolatinį ryšį ir siųsdavo jai pinigų.
Vartojo kvaišalus
N. Subačius kaltinamas tuo, kad praėjusių metų liepos 19-osios pavakare, atvykęs į indvidualių namų kvartalą Kauno priemiestyje Romainiuose, savo žmonai Astai mažiausiai dukart įspyrė ir bent 12 kartų dūrė virtuviniu peiliu.
Kai dukterį bandė ginti neseniai iš JAV sugrįžęs jos tėvas V. Satkauskas, žentas jį patiesė smūgiu į galvą. Tada pasivijęs į lauką suspėjusią išsprukti žmoną ir žalojo ją toliau.
Sužalotoji mirė vos greitosios pagalbos atgabenta į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Įtariamasis žudikas pasislėpė, bet po kelių parų apie trečią valandą nakties visiškai girtas buvo sulaikytas Kaune.
Pastaruoju metu niekur nedirbantis N. Subačius gyveno motinos bute Užliedžiuose, bet dažnai užsukdavo pas žmoną ir keldavo skandalus.
Poros santykiai dar labiau įsitempė, kai iš pataisos namų sugrįžęs N. Subačius įjunko į kvaišalus. Pernai į A. Subačienės namus Krivių gatvėje net kelis kartus buvo kviečiama policija, nes apsvaigęs N. Subačius triukšmavo ir mušė savo sutuoktinę.
Švaistėsi kumščiais
Kartą policija turėjo įsikišti, kai N. Subačius anaiptol ne pedagoginiais metodais bandė „paauklėti“ per vėlai į namus sugrižusį paauglį sūnų.
Kitas teisėsaugininkų nepakankami įvertintas incidentas užregistruotas 2010 metų birželio 22-osios naktį, pasibaigus Astos tėvų grįžimo iš JAV proga surengtam vakarėliui. Apie antrą valandą nakties nuo triukšmo pabudę Satkauskai nuskubėjo į dukters miegamąjį ir išvydo, kad N. Subačius spardo jai į galvą. Įsisiautėjęs smurtininkas dar tvojo kumščiu ir uošviui.
A. Subačienė buvo išgabenta į ligoninę, o N. Subačius sulaikytas. Vis dėlto netrukus, lydymas policijos pareigūno, jis jau sukiojosi ligoninėje, pasiryžęs bandydamas „susitaikyti“ su žmona. Nors nuo mušimo užtinusiomis akimis ji nieko nematė, N. Subačius vis dėlto gavo „susitaikymo dokumentą“, mat jį už nukentėjusiąją pasirašė policininkas... Šitaip N. Subačius išsisuko nuo atsakomybės ir turbūt nuo įkalinimo, iš pataisos namų buvo išleistas lygtinai.
Nebepakęsdama nuolatinio vyro smurto, tris vaikus auginanti A. Subačienė ketino su juo skirtis, tik nesuspėjo...
Teistas už reketą
2008 metų pabaigoje N. Subačius už turto prievartavimą iš verslininko Vaido M. buvo nubaustas 3 su puse metų laisvės atėmimo bausme. Jo bendrininkui Pauliui Urbštonaičiui (42 m.) teismas skyrė 3 metus nelaisvės, bet bausmės vykdymą atidėjo.
Neilgai teko kalėti ir N. Subačiui. Į bausmės laiką buvo įskaitytas daugiau nei metus trukęs suėmimas, todėl 2009 metų vasarą nuteistasis buvo jau laisvas.
Toje pačioje byloje buvo pateikti kaltinimai ir Henrikui Daktarui, vis dėlto teisme prokuratūra pakeitė savo poziciją ir nebesiūlė jo teisti.
Henytės šešėlis
2004 metais į teisėsaugą kreipėsi alyva ir tepalais prekiaujančios bendrovės direktorius Vaidas M. ir pareiškė, kad jį reketuojantys Kauno nusikaltėliai sudegino tris jo ir bendrovės automobilius.
Reketas prasidėjo tuo, kad nuo vaikystės Vaidui M. pažįstami N. Subačius bei P. Urbštonaitis pradėjo vis dažniau pas jį lankytis ir daryti užuominas apie neva pasiturimą jo gyvenimą.
Netrukus Vaidas M. buvo pakviestas susitikti verslo reikalais, nors nei su N. Subačiumi, nei su P. Urbštonaičiu jokių finansinių sandėrių neturėjo.
Susitikimas vyko H. Daktaro motinai Jadvygai Daktarienei priklausančiame bare Vilijampolėje. Atvykusį verslininką čia pasitiko ne tik N. Subačius, bet ir pats H. Daktaras. Vyrai kalbėjosi užsidarę Henytės kambaryje. H. Subačius pareiškė, kad Vaidas M. turėtų jiems atiduoti nuompinigius, kuriuos jis gauna už Gedimino gatvėje turimą butą, nes esą šį butą jam „ištraukę“ tik „Kauno berniukai“.
Mat 1995 metais Vaidas M. buvo sulaikytas pagal Prevencinį įstatymą ir Senamiesčio gaujų nariai lyg ir ketino šį butą atimti iš jo močiutės. Tam esą pasipriešinę N. Subačius ir jo draugai, todėl dabar Vaidas M. už tai turįs susimokėti 100 000 litų – pusę tos sumos, kurią gautų pardavęs šį butą. Verslininkas atkirto, kad jis niekam neskolingas ir mokėti neketina.
Netrukus apie jo namus ėmė sukiotis įtartini tipai. Vaidui M. buvo grasinama, kad atsisakius mokėti būsiąs nužudytas ne tik jis pats, bet ir jo šeimos nariai. Vėliau jis buvo užpultas ir sumuštas metaliniais strypais, o vieną balandžio naktį buvo sudeginti du jo bendrovei priklausantys automobiliai ir vienas jo asmeninis automobilis.
Po poros savaičių sąlyginės ramybės Vaidas M. vėl buvo kviečiamas susitikti, grasinant, kad atsisakęs mokėti turėsiąs atiduoti butą.
Tada verslininkas ir sutiko bendradarbiauti su policija, nors oficialaus pareiškimo taip ir neparašė.
Remigijus RAINYS
