Panevėžio miesto apylinkės teismui teko narplioti painią istoriją – 36 metų verslininkas Petras Saplys kaltinamas bankininkės terorizavimu ir grasinimu nužudyti. Teismas vyrą pripažino kaltu ir dvejiems metams pasiuntė už grotų.
Supažindino su bylos duomenimis
„Nieko nesupratau“, – teisėjai Gražinai Kazilionienei paskelbus nuosprendį pareiškė banko darbuotojos terorizavimu kaltinamas Petras Saplys. Jis, išgirdęs, kad teisėja pasiuntė jį už grotų dvejiems metams, prarado žadą.
„Šioje istorijoje auka ne bankininkė, o aš“, – tikino P.Saplys. Panevėžiečio teigimu, banko darbuotoja bandė parduoti jo verslo planą kitiems verslininkams, o kai jis tai sužinojo ir ėmė reikalauti išduoti konkurentų pavardes, bankininkė ėmėsi gudrios taktikos ir apkaltino jį nebūtais dalykais.
„Visi verslininkai padaro, ką žada, todėl tokiais išsireiškimais nesisvaidau ir negrasinu. Kai sužinojau, kad banko darbuotoja ketino parduoti mano verslo planą, aš pas ją atėjau ir pasakiau, kad rimtai pagalvotų. Norėjau, kad ji pasakytų pavardes žmonių, kuriems pasiūlė mano idėją“, – aiškino panevėžietis.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, verslininko terorizuota bankininkė buvo priversta mesti darbą ir išvykti gyventi į užsienį. Nors savo kaltę P.Saplys neigė, tačiau teismas jį pripažino kaltu. Jam paskirta dvejų metų nelaisvės bausmė, ją reikės atlikti pataisos namuose.
Bylos duomenimis, 2010 metų spalio 4 dieną atėjęs į banko „Citadelė“ filialą Panevėžyje P.Saplys grasino susidoroti su ten dirbančia 35 metų Jurgita J. Jis gąsdino, kad moteris bus nušluota nuo žemės, pervažiuota automobilio arba pasamdys, kas tai padarys.
P.Saplys banko darbuotoją vėl užsipuolė po kelių savaičių, spalio 28 dieną. Dėl šių grasinimų moteris kreipėsi į policiją. Dėl asmens terorizavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Kaltę neigia
Atšvaitus bei šviesą atspindinčius produktus gaminančios bendrovės „Kingalis“ savininkas ir vadovas P.Saplys prisipažino nesitikėjęs tokio teisėjos verdikto. Panevėžietis patikino, kad nuosprendį būtinai skųs. Verslininkas sakė, kad teisme ieškovė nė karto nepasirodė, nebuvo surinkta jokių realių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.
„Nė vienas liudininkas nepatvirtino, kad grasinau, iš banko nėra jokių įrašų, kuriuose girdėtųsi, kad ją terorizavau“, – teigė P.Saplys.
Jis iš banko „Citadelė“ pasiėmė vieno milijono 250 tūkstančių litų paskolą patalpoms įsigyti ir joms remontuoti. Dėl paskolos jokių problemų nekilo. Kitą kartą pasiėmė 450 tūkstančių litų paskolą. Tačiau kai norėjo iš banko pasiskolinti dar tris šimtus tūkstančių litų, jam teko atsakymo laukti penkis mėnesius ir tada sužinojo, kad pinigų negaus.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Jurgitos J. darbe P.Saplys lankėsi 2010 metų rudenį du kartus. Spalio 4 dieną atėjęs į banką, verslininkas paprašė moters bendradarbės trumpam palikti juos vienus kabinete. Po kurio laiko iš jo išbėgusi verkianti Jurgita J. kolegoms pasakojo, kad P.Saplys grasino jai ir jos šeimai.
Išėjo iš darbo
Išsigandusi Jurgita J. paprašė banko vadovybės, kad P.Saplio įmonės paskolą imtų administruoti kitas darbuotojas. Prašymas buvo patenkintas, tačiau verslininkas vis tiek moters nepaliko ramybėje. Išsigandusi, kad jis gali įvykdyti savo grasinimus, Jurgita J. išėjo iš darbo ir su trimis vaikais išvyko pas Airijoje dirbantį vyrą.
Iš pradžių nukentėjusioji buvo pareiškusi ieškinius 6 tūkstančių litų neturtinei ir 177 litų turtinei žalai atlyginti, tačiau vėliau juos atsiėmė.
Nagrinėjant bylą Jurgita J. teisme nebuvo apklausta: parašė prašymą, kad posėdis vyktų jai nedalyvaujant. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusiosios duoti parodymai.
Išgirdo iš užsakovų
Kaip tikino P.Saplys, sužinojęs, kad negaus paskolos, kreipėsi į kitą banką. Tačiau vėliau išgirdo ,esą banko darbuotoja ketina parduoti jo verslo planą.
„Verslo planą bankininkai pralaikė penkis mėnesius ir pareiškė paskolos neduosiantys, nes įmonės finansinė būklė neva nepatikima. Galėjo tą anksčiau pasakyti, tačiau kažkodėl delsė. Vėliau sužinojau, kad mano parengtas verslo planas galėjo patekti pas konkurentus“, – tvirtino verslininkas.
Pasak jo, apie galimą informacijos nutekėjimą sužinojęs iš partnerių Švedijoje.
„Kažkas švedams siūlė alternatyvius produktus, tačiau pigesnius nei mūsų gaminamus“, – aiškino vyras. Pradėjęs domėtis, kaip apie jo verslo planą sužinojo kiti, P.Saplys įtarė, kad šią informaciją galėjo atskleisti prašymą dėl paskolos nagrinėjusi bankininkė.
„Eidamas pas Jurgitą norėjau sužinoti pavardes tų žmonių, kurie ketino pirkti planą. Bankininkei išsigynus, kad nieko nedarė, aš ją perspėjau apie viską pranešiantis banko vadovybei. Tai vėliau ir padariau. Tačiau jie manęs paklausė, ar turiu kokių nors įrodymų. Tačiau kaip tai galiu įrodyti?“ – kalbėjo P.Saplys. Per kitą apsilankymą pas bankininkę, pasak verslininko, jis paklausė, ar darbuotojai verta rizikuoti ir lėkti iš darbo. Taip esą skatinęs atskleisti pavardes žmonių, kuriems galimai nutekino informaciją.
Nuteisė už kitą nusikaltimą
P.Saplys aiškino, kad šviesą atspindinčius produktus gaminanti jo įmonė – didžiausia Europoje. Panevėžio bendrovė bendradarbiauja su įvairių Europos šalių prekybos tinklais, firmomis.
„Kingalyje“ dirba 30 žmonių, tačiau netrukus ketinama priimti dar 10 darbuotojų, nes pasirašyta sutartis tiekti produkciją garsiai Prancūzijos firmai.
„Tai gal man dabar viską išparduoti, pasiimti pinigus ir pabėgti į užsienio šalį, su kuria Lietuva nepasirašiusi teisinio bendradarbiavimo sutarties? Pinigų man iki gyvenimo galo užteks, o kas bus su darbuotojais, nežinau“, – išklausęs teismo nuosprendžio emocijų netramdė P.Saplys.
Verslininkas ir anksčiau mindė teismų slenkstį. 2008 metų pavasarį Panevėžio miesto apylinkės teismas jį išteisino dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo. Tą nuosprendį prokuratūra apskundė Panevėžio apygardos teismui. Skundą išnagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas buvo kitokios nuomonės: už aplaidų apskaitos tvarkymą verslininkui paskyrė 5 tūkst. 625 litų baudą. P.Saplys buvo įsivėlęs ir dar į vieną incidentą. 2006 metų pavasarį Panevėžio centre kilus gaisrui, jis buvo vienas iš įtariamųjų.
Per gaisrą nudegė namo stogas, išdegė antrame aukšte ir palėpėje įrengtos patalpos. Įtarta, kad namas galėjo būti padegtas. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau iki šiol padegėjas liko neįvardytas.
Vaida REPOVIENĖ
