Nelegaliu Savivaldybės įnamiu tapęs Lėlių vežimo teatro įkūrėjas ir vadovas Antanas Markuckis sulaukė masinio kolegų palaikymo. Daugiau nei pusė šimto kultūros darbuotojų Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui įteikė kreipimąsi neiškeldinti A. Markuckio iš jo paties kadaise suremontuotos teatro palėpės.
Menininkai surinko parašus
Tarp stojusiųjų ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinomo lėlininko pusėn – Savivaldybei pavaldžių kultūros įstaigų darbuotojai, poetai, restauratorius, dizainerė.
Anot jų, tarptautinių lėlių teatrų festivalių „Lagaminas“ iniciatorius, pasaulinio pasakininko H. K. Anderseno premija apdovanotas A. Markuckis nusipelnė daugiau dėmesio ir pagarbos, nei numato įstatymai.
„Manytume, kad Panevėžio savivaldybė pasielgtų kaip dera – išspręstų problemą ne žinybiškai, o garbingai, ir paliktų menininkui jo paties suremontuotas patalpas“, – ragina kultūros puoselėtojai.
Po kreipimusi pasirašiusi fotomenininkė Marija Čičirkienė svarsto, kad atsakomybę už tai, kad žymusis lėlininkas liko be namų, turėtų prisiimti ir buvę Panevėžio valdininkai.
„Buvo laikai, kai visi menininkai išsipirko kūrybines dirbtuves. A. Markuckiui apie tokią galimybę niekas nepasakė.
Suprantama, pats menininkas nepagalvojo, bet kur tada buvo jam patarti galėję Savivaldybės darbuotojai?“ – stebisi M. Čičirkienė.
Jos nuomone, Savivaldybei turėtų būti gėda bylinėtis su A. Markuckiu per teismus dėl jo prašomos kompensacijos už asmenines lėšas suremontuotą teatro palėpę.
„Jūs man parodykite nors vieną Panevėžio biudžetinės įstaigos vadovą, taip atsidavusį savo darbui kaip Antanas. Kiti namų taip nesusitvarkė, kaip A. Markuckis išpuoselėjo teatrą“, – teigė Fotografijos galerijai 18-a metų vadovaujanti M. Čičirkienė.
Lygina su Maestro J. Miltiniu
Tarp palaikančiųjų A. Markuckį – ir jo artimos bičiulės, tragiškai žuvusios poetės Elenos Mezginaitės dukra Mėta Kvetkienė, gyvenanti Vilniuje.
„Skauda širdį“, – apie lėlininko dabartinę padėtį kalba artimai jį pažįstanti M. Kvetkienė.
Panevėžietė poetė Elvyra Pažemeckaitė mano, kad Savivaldybei bylinėtis su lėlininku turėtų būti taip pat gėda, kaip būtų buvę per teismus santykius aiškintis su teatro legenda Maestro Juozu Miltiniu.
„A. Markuckis yra toks pat misionierius, viską atidavęs teatrui, koks buvo J. Miltinis. Maestro užgyveno tik vienatvę, o A. Markuckis net savo vienatvei kampo neturi. Stebiuosi, kaip toks Europoje žinomas žmogus padaromas kampininku, o galiausiai ir tą kampą iš jo grasinama atimti“, – stebisi E. Pažemeckaitė.
Pasiūlė net butą
Apie tai, kad Lėlių vežimo teatre patikrinimą atlikusi Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba paskelbė, jog A. Markuckis penkiolika metų nelegaliai gyvena Savivaldybei priklausančio teatro antrame aukšte, „Sekundė“ jau rašė. Menininkas po pasirodžiusio straipsnio sulaukė visuomenės palaikymo – pagalbą siūlė ne tik seniai matyti pažįstami, bet ir svetimi žmonės. O viena moteriškė pasisiūlė garsiajam lėlininkui dovanoti vieną iš dviejų savo butų.
Kiek tokie siūlymai realūs, A. Markuckis nesiima vertinti.
„Noriu savo gyvenimo – turėti savo stalą, kėdę, šaldytuvą. Gal kam ir dabar atrodo, kad aš modernia buitine įranga apsistatęs, o iš tiesų net neturiu kur gaminti valgio“, – apie šiandieninę situaciją kalba vienintelio Europoje Lėlių vežimo teatro įkūrėjas.
Lėlininkas pripažįsta per gyvenimą nesukaupęs santaupų – visas pelnytas premijas, uždirbtą atlyginimą investavęs į teatrą.
„Baisiausia, kad maniau, jog visada būsiu jaunas ir ilgai gyvensiu. Dabar įsitikinau, kad praeities nuopelnai nėra dividendai ateičiai“, – teigia A. Markuckis.
Tarsis dėl taikos
Menininkas jau trečius metus bylinėjasi su Savivaldybe dėl kompensacijos už įrengtą teatro palėpę. 2010-aisiais jo pasamdyti vertintojai apskaičiavo, kad įstaigos antro aukšto rekonstrukcija teatro direktoriaus kišenei atsiėjo 190 tūkst. litų.
A. Markuckis neturi kuo pagrįsti tokių pinigų, mat kvitų nerinko. Dėl to lėlininkas pralaimėjo žemesnių instancijų teismus. Liepos 9-ąją teatralo padėtį turėtų aiškintis taikiai su Savivaldybe susitarti siūlantis Lietuvos apeliacinis teismas.
Kiek A. Markuckis galėjo būti investavęs į teatro patalpas, šią savaitę atsakymą turėtų pateikti ir Savivaldybės pasamdyti turto vertintojai.
Tuomet lėlininką ginantis advokatas ir Savivaldybės atstovai planuoja susitikti ir tartis dėl taikos sutarties sąlygų. Galutinį žodį, kaip pasielgti su žymiuoju lėlininku, dar iki teismo posėdžio privalo pasakyti Panevėžio politikai – Savivaldybės taryba. Už gautą kompensaciją A. Markuckis norėtų nusipirkti namus. Menininkas „Sekundei“ yra teigęs, esą jei dabar lieptų išsikelti, eitų ten, kur nebereikėtų pirkti būsto – į Šilaičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ