Be to, teismas įpareigojo prokuratūrą tirti nužudytojo sugyventinės elgesį, nes ji ne tik negynė mušamo gyvenimo draugo, bet sugėrovus skatino smurtauti prieš jį.
Nusikaltimas įvykdytas pernai lapkričio 1-ąją dieną bute Šiaulių mieste.
Kaip pranešė teismas, bylos duomenimis, būdami apsvaigę nuo alkoholio, du vyrai kilus konfliktui su buto šeimininku, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Jis nuo patirtų traumų mirė įvykio vietoje.
Išnagrinėjęs bylą teismas nusprendė prokuratūrą informuoti apie byloje nukentėjusiąja pripažintos nužudytojo sugyventinės veiksmus.
Teismas teigia nustatęs, kad šioje byloje nukentėjusiąja pripažinta T. M. su kaltinamaisiais R. O. ir V. A. girtavo pas juos bendrabutyje, po to pasikvietusi į savo butą girtauti toliau, kaltinamiesiems skundėsi, kad ją sugyventinis A. K. muša.
Kaltinamiesiems naudojant fizinį smurtą prieš A. K., sakydama, kad „tegul jis taip kenčia, kaip aš kentėjau“, kad „jam taip ir reikia“, kad „žinos, kaip ją skriausti“ – ne tik pritarė tokiam smurtui, bet tokiu būdu kurstė kaltinamuosius smurtauti prieš sugyventinį.
„Vadinasi, T. M. veiksmuose yra bendrininkavimo požymių sukeliant fizinį skausmą buto šeimininkui“, – mano teismas.
Paskelbta atskirąja nutartimi teismas praneša Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kad T. M. veiksmuose yra Baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
Teismo medicinos ekspertai, 53 metų buto šeimininkui rankomis ir kietais bukais daiktais į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas buvo suduota ne mažiau, kaip 32 kartus.
Kaip pranešė teismas, per ikiteisminį tyrimą savo parodymus ne kartą keitė ne tik abu kaltinamieji, bet ir nukentėjusioji – nužudytojo A. K. sugyventinė T. M. Moteris vėliau teisinosi, jog dėl įvykusios tragedijos buvo ištikta šoko, todėl pareigūnams kalbėjo netiesą.
Nukentėjusioji patikslino, jog lemtingąjį vakarą konflikto dalyviai buvę neblaivūs, todėl tam tikrų nusikaltimo momentų ji prisiminti negalinti.
Anot liudytojos, žmogžudystės išvakarėse su savo sugyventiniu A. K. ji buvo susipykusi, nes šis nenorėjęs su ja važiuoti į kapines. Moteris teigė, jog lapkričio pirmosios vakarą ji negalėjusi patekti į butą, nes sugyventinis jai neatidaręs durų. Patekti į patalpas jai padėjo, kaip pati sako, jos geras pažįstamas R. O. ir dar vienas vyras V. A. Pasak nukentėjusiosios, ji pamena, kaip vyrai susikivirčijo, tačiau konflikto detalių prisiminti negalinti. Atsibudusi ryte negyvą sugyventinį ji radusi vonios kambaryje.
Kaltinamasis R. O. per ikiteisminį tyrimą neneigė, kad per konfliktą nukentėjusiajam kelis kartus į veidą sudavęs ranka, teigia nemanantis, kad buto šeimininkas mirė būtent nuo jo suduotų smūgių. R. O. tikino, jog pats nėra fiziškai pajėgus.
Kaltinamasis sakė, jog A. K. pažinojęs nuo 17 metų, jie buvę geri draugai, teigė, jog labai gailisi dėl draugo netekties. R. O pareigūnams tvirtino, jog nukentėjusįjį spardė, mušė rankomis V. A.
Anot kaltinamojo R. O., lemtingąjį vakarą A. K. sugyventinė T. M. pasiguodusi, kad jai išsuko koją, tačiau kas tai padarė, ji nepasakiusi. R. O. iš pradžių supratęs, jog taip pasielgti galėjęs jos sugyventinis, nes, pasak R. O., moteris jam yra ne kartą sakiusi, jog sugyventinis prieš ją smurtauja.
Vėliau R. O. persigalvojo, ėmė teigti, jog sužaloti moterį galėjo tas pats V. A. Kaltinamasis pridūrė, jog A. K. nužudyti nesiekė ir su V. A. nebuvo susitaręs A. K. sumušti.
Kaltinamasis V. A. per ikiteisminį tyrimą savo kaltę kategoriškai neigė, jis pabrėžė, jog nukentėjusiajam nesudavė nė vieno smūgio. Pareigūnams pasakojo matęs, kaip R. O. mušė buto šeimininką, su bato kulnu smogė nukentėjusiajam į šonkaulius.
Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad nukentėjusioji T. M. visiškai neigdama V. A. kaltę siekė jam padėti išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
Teismo įsitikinimu, tokiai išvadai pagrindą duoda tai, kad ji atvykusiems policijos pareigūnams nurodė nebuvusi visą naktį namuose, o grįžusi ryte rado sugyventinį tualete be gyvybės ženklų. Apie šias T. M. nurodytas aplinkybes teisme nurodė liudytojomis apklaustos tyrėjos.
Teismas nustatė, kad T. M. dar prieš atvykstant policijos pareigūnams į įvykio vietą, ieškojo būdų ir variantų, kaip patvirtinti sukurtą melagingą informaciją, nes ji prašė ne tik A. O. melagingo patvirtinimo, jog pas juos nakvojusi tą naktį.
Kaip pabrėžė teismas, šios aplinkybės parodo, kad T. M. siekė nuslėpti A. K. sumušimo aplinkybes ir taip padėti išvengti atsakomybės ne tik V. A. bet ir A. O. Tai, kad ji matė ir pritarė A. K. mušimui, parodė kaltinamasis R. O., kuris teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. A. mušant buto šeimininką A. K., T. M. pasakė, kad „tegul jis taip kenčia, kaip aš kentėjau“.
T. M. teisme neigė kvietusi kaltinamuosius į savo butą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė juos kvietusi dar išgerti, nors teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, T. M. į nepatogius jai klausimus teigė, kad taip nesakiusi, arba negalėjusi sakyti, tvirtino nieko neprisimenanti dėl girtumo. Teismas pažymėjo, kad ant kaltinamojo V. A. chalato buvo rasta daug aukos kraujo.
R. O. nuteistas kalėti 12 metų, V. A. – 11 metų. Iš R. O. valstybei priteista 1295 eurai proceso išlaidų.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
