Vidaus reikalų ministerijoje yra parengtas užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti tarptautinėms konvencijoms prieštaraujančius dalykus - pavyzdžiui, apmokestinti užsienio jūrininkų išlipimą į krantą.
Panašių kuriozų, susijusių su jūriniu sektoriumi, yra ir daugiau, todėl Lietuvos jūrininkų sąjunga ketina kreiptis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją ir prašyti pagalbos.
Paprašytas pakomentuoti, ką reiškia toks įstatymo projektas, Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža atsakė: „Tam, kad užsienio jūrininkai galėtų išeiti į krantą, būtų reikalingas papildomas specialus leidimas, negana to, jis dar būtų mokamas“.
Sovietmečiu Klaipėdos uoste užsienio jūrininkai, išeinantys į miestą, prie vartų turėdavo užsiregistruoti ir grįžti iki 24 val., tačiau jokio mokesčio už tai iš jų nebuvo imama. P. Bekėža prisiminė, kai Ispanijoje buvo vadinamasis Franko režimas, iš uosto išeinantys jūrininkai turėdavo poste užsiregistruoti, pasiimti leidimą, o parėję į laivą jį grąžinti. „Negi Lietuva nori grįžti prie tokių atgyvenusių režimų?“ - stebisi LJS pirmininkas.
Paklaustas, kur dar pasaulyje užsienio jūrininkai moka už išėjimą į krantą, P. Bekėža atsakė, jog JAV yra ribojamas jų patekimas į krantą, reikalaujama vizų, tačiau ši šalis, kitaip nei Lietuva, nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos.
Nenorės mokėti
Lietuvos jūrininkus šokiravusį įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisų projektą pasirašė ankstesnysis vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila pernai gruodžio 5 dieną.
LJS pirmininkas P. Bekėža teigia, kad užsienio jūrininkai tikrai nenorės mokėti mokesčio už išėjimą į miestą, o juo labiau už samdytus jūrininkus nenorės mokėti laivų savininkai.
Į Klaipėdos uostą per metus vidutiniškai atplaukia apie 7 tūkstančius laivų. Į miestą išeina pasivaikščioti apie 100 tūkst. užsienio jūrininkų. Jeigu jie krante palieka kad ir po vieną litą, Lietuva jau gauna tam tikras pajamas. „Tai negi geriau apmokestinti išėjimą į krantą ir bent jau dalies tų pajamų visiškai nebegauti?“ - stebisi ministerijos pozicija ekonominio jūrininkai.
Prieštarauja konvencijoms
Kita vertus, yra tarptautinės konvencijos, kurios reglamentuoja laisvą jūrininkų išėjimą į krantą. Pasak P. Bekėžos, tokios pataisos prieštarauja tiek Tarptautinės darbo organizacijos 108 konvencijai, kurią Lietuva jau ratifikavo, tiek 185-ajai konvencijai, kurią ratifikuoti rekomenduoja Europos Sąjunga.
Negana to, kiekvienos civilizuotos šalies uostuose turi būti sudarytos užsienio jūrininkams normalios poilsio sąlygos krante. Tokie reikalavimai keliami siekiant sumažinti laivų avaringumą. Klaipėdoje Tarptautinės jūrininkų misijos lėšomis pastatytas Jūrininkų centras, kuriame jiems teikiamos įvairios paslaugos.
Pasak P. Bekėžos, Lietuvos sprendimas įvesti specialius leidimus ribotų jūrininkų laisvą išėjimą bei poilsį krante ir grėstų prisidėti prie laivų avaringumo.
Jūrininkas - ne turistas
Be kita ko, LJS ilgą laiką kėlė klausimą ir dėl to, kad pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, Klaipėdoje remontuojamų užsienio laivų jūrininkai, praėjus 90 parų nuo atvykimo, kaip ir turistai, turi būti deportuojami iš šalies, net jei laivo remontas per tą laiką ir nebūna pabaigtas. Tuo metu 108 konvencijoje sakoma, kad jūrininkams bevizis režimas ir išėjimas į krantą turi būti garantuojamas tol, kol jų laivas stovi uoste.
Iki šiol jūrininkų deportavimas dar nebuvo įteisintas įstatymu, vadovautasi tik poįstatyminiais teisės aktais. LJS atstovai ne kartą dėl šios problemos diskutavo su Migracijos tarnybos, Vidaus reikalų ministerijos atstovais. Diskusijos jau krypo ta linkme, kad jūrininkams neturėtų būti taikomas tas 90 parų laikotarpis. Tačiau atrodo, jog visą darbą LJS teks pradėti iš pradžių, nes dabar šį punktą siūloma įtraukti į įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Nesikonsultuoja
LJS - nacionalinė jūrininkų profsąjunga. Jos pirmininko P. Bekėžos teigimu, nė vienu klausimu rengiant pataisas su LJS atstovais nesikonsultuota.
Sąjunga iškilusius klausimus dėl įstatymo pakeitimo jau apsvarstė su Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų, Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos atstovais ir ketina imtis visų įmanomų priemonių, kad tokių dalykų Lietuvoje nebūtų.
Dalia Bikauskaitė
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
