Ieškinį sumažino
Tiesa, Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad suma, kurios Darius Kibirkštis (35 m.) reikalavo iš valstybės kaip turtinės ir moralinės kompensacijos už, anot paties, jo sugriautą gyvenimą, yra per didelė. O savo skriaudą už beveik 3 metus, praleistus už grotų, D. Kibirkštis vertina 100 000 eurų. Teismas nutarė, kad šis ieškinys patenkintinas tik iš dalies: iš valstybės priteistina 10 kartų mažesnė suma – 10 000 eurų.
Apie šio Varėnos rajono gyventojo, po išgyvenimų sugrįžusio į laisvę ir nusprendusio naują gyvenimo etapą pradėti kitoje gyvenamojoje vietoje, todėl persikrausčiusio į Alytų, bėdas „Akistata“ neseniai pasakojo, kai dar tik buvo laukiama, ką gi nuspręs teismas, išnagrinėjęs D. Kibirkščio ieškinį.
Priminsime, kad D. Kibirkštis 2008-ųjų rudenį buvo apkaltintas mažametės vaikų globos namų auklėtinės (7 m.) seksualine prievarta. Varėnos teisėsaugininkai nustatė, kad D. Kibirkštis, tuokart gyvendamas Varėnos rajone, jėga įsitempė į savo sandėliuką mažametę bei, uždaręs duris, liepė jai apsinuoginti ir seksualiai prievartavo. Tai liudijo tik pati mergaitė, daugiau jokių nusikaltimo įrodymų nepavyko surinkti. Net įvykio vieta buvo neapžiūrėta.
2009-ųjų lapkritį D. Kibirkštis buvo suimtas, nes Vilniaus apygardos teismas paskelbė jį kaltu ir paskyrė 7 metų nelaisvės bausmę bei įpareigojo atlyginti mergaitei 50 000 litų (beveik 14 500 eurų) dydžio moralinę žalą.
Tačiau savo kaltę kategoriškai neigęs D. Kibirkštis nenuleido rankų – nuosprendį apskundė. Vėliau, 2012-ųjų birželį, Apeliacinis teismas nuteistąjį išteisino, nes teismui kilo abejonių dėl mažametės nenuoseklių parodymų, o D. Kibirkščio naudai liudijo ir mergaitę tyrę Vaiko raidos centro specialistai. Dar vėliau išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi buvo paskelbta, kad D. Kibirkštis buvo nuteistas už tai, ko nepadarė ir ko net nebuvo.
Suėmimas – pagrįstas
Anot D. Kibirkščio gynėjo, šis vyras tapo tuo metu (nuo 2009-ųjų vidurio) Lietuvą drebinusio vadinamojo Garliavos pedofilijos skandalo įkaitu – esą teisėsaugininkai tuo metu drąsiau ir greičiau kaltino visus įtariamuosius dėl pedofilijos. O D. Kibirkščio išgyvenimų drama baigėsi irgi tik tada, kai buvo išteisintas Garliavos pedofilijos skandalą įpūtusiųjų kaltintas kaunietis Andrius Ūsas.
Išteisintas D. Kibirkštis neslėpė, kad per tuos kelerius jo kaltinimo metus jis išgyveno tikrą pragarą. Ir Lukiškėse, ir savo mintyse. Štai todėl žmogus ir panūdo patuštinti kaltųjų dėl jo išgyvenimų kišenę.
D. Kibirkščio ieškinyje buvo teigiama, kad jis patyrė žalą dėl to, jog buvo neteisėtai sulaikytas, suimtas, nuteistas ir įkalintas, o už tai turi atsakyti Lietuvos teisingumo ministerija kartu su Policijos departamentu ir Generaline prokuratūra – tai yra Lietuvos valstybė. Anot ieškovo, suimtas jis jautėsi žeminamas, nes pedofilo etiketė – itin gėdinga. Be to, patyrė smurtą, kai jo buvo reikalaujama prisipažinti, taip pat neteko mažiausiai per 13 000 eurų, kuriuos galėjo uždirbti, jeigu nebūtų buvęs suimtas tiek laiko.
Dėl pedofilijos išteisinto ir valstybės kišenę nutarusio patuštinti D. Kibirkščio ieškinį išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad ieškovas dokumentais neįrodė, jog dėl suėmimo negavo uždarbio – tai yra nepateikė jokių įrodymų, kad būtų dirbęs ar ketinęs įsidarbinti. Taip pat teismas nenustatė, kad įtartas D. Kibirkštis buvo nepagrįstai suimtas – tai yra pareigūnai turėjo pagrindą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtarto lytinio nusikaltimo ir atlikti tokiais atvejais būtinus procesinius veiksmus, nes mažametė buvo pasiskundusi globos namų auklėtojai, nurodė įtariamąjį, piešiniais iliustravo, kas su ja daryta. Tik vėliau imta netikėti mergaite, kai ji kelis kartus pasakojo vis skirtingai.
Užtat teismas ir nutarė, kad už neteisėtą nuteisimą Lietuvos valstybė turi sumokėti D. Kibirkščiui 10 000 eurų, o ne 100 000.
Šis teismo sprendimas yra ne galutinis – jį dar galima skųsti aukštesnės instancijos teismui.
Nepadėjo porelei
Visai neseniai ranką į Lietuvos valstybės kišenę leista kyštelėti ir Moldovos bei Rumunijos piliečiui Eugeniui Manicui, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad Lietuva pažeidė šio Londone gyvenančio vyro teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
12 000 eurų – tokio dydžio moralinę ir turtinę žalą, anot EŽTT, patyrė minėtas užsienietis, kai dėl rimto kivirčo su buvusia sugyventine – lietuve – negalėjo matytis su savo mažamečiu sūnumi.
Ir dėl to kalta Lietuvos valstybė – tai yra Utenos rajono apylinkės teismas, antstolė ir advokatė, kurie nesiėmė reikiamų priemonių, kad E. Manicui būtų sudarytos tinkamos sąlygos matytis su vaiku.
Ši šeimos drama rimčiau pradėjo bręsti 2008-ųjų vasarą, kai lietuvė, 2007 metais Londone su E. Manicu susilaukusi sūnelio, grįžo su šiuo pusės metukų kūdikiu į Lietuvą atostogų ir pas vaikelio tėvą nutarė visai nebegrįžti. Šis apkaltino lietuvę vaiko pagrobimu ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, bet teismo sprendimas buvo palankesnis lietuvei.
Tuomet E. Manicas kreipėsi į Jungtinės Karalystės teismą. Britų teisėjai irgi nusprendė, kad poros vaikas turi augti su motina Lietuvoje, bet ji privalo leisti tėvui matytis su sūnumi ir pati nuvežti jį į Angliją. Tačiau lietuvė nevykdė šio teismo sprendimo ir kreipėsi į Utenos teismą, kad būtų pakeisti užsienio teismo nurodymai dėl E. Manico bendravimo su sūnumi. Tuomet įsisuko teismų karuselė, o E. Manicas kreipėsi į EŽTT, pareikšdamas, jog Lietuva pažeidžia jo teises.
EŽTT, išnagrinėjęs skundą, rado Utenos teismo darbo spragų (kad nepakvietė E. Manico į posėdį, kad be svarių priežasčių pakeitė Jungtinės Karalystės teismo sprendimą) ir nutarė, jog už tai turi atsakyti Lietuvos valstybė.
Nuteistųjų „mada“
Tokios civilinės bylos teismuose, kai teisingumu nusivylusių asmenų ieškiniai pateikiami valstybei, mūsų teismuose nėra labai jau retas atvejis. Štai vien Vilniaus miesto apylinkės teisme tą pačią dieną, kai buvo išnagrinėtas jau minėto dzūko D. Kibirkščio ieškinys, kiti du šio teismo teisėjai pradėjo nagrinėti dar dvi bylas, kuriose atsakovas – valstybė. Vienas ieškovas kaltina Teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą irgi dėl to, kad buvo nuteistas neteisėtai (po to išteisintas), o kitas valstybės kišenę siekia patuštinti „per Policijos departamentą“, nes ieškinyje teigia, jog žalos patyrė dėl policijos tyrėjos neteisėtų veiksmų.
Pastaruoju metu labai „madinga“ su valstybe bylinėtis nuteistiesiems, įkurdintiems „zonoje“. Mat oficialiai pripažįstama, kad kai kuriose Lietuvos kalinimo įstaigose kaliniai gyvena netinkamomis sąlygomis. Tai vis nustato Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai, gyvenimo už grotų sąlygas lygindami su sąlygomis turtingesnėse Europos valstybėse, o tokias išvadas sužinoję kaliniai tik ir džiaugiasi sulaukę „patepimo“ – tiesesnio kelio į valstybės kišenę. Juk jau ne vienas įsitikino, kad galima laimėti, tad kalinių skundai dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, kurių per metus ar dvejus tikrai neįmanoma pakeisti, jiems yra geras pasipelnymo šaltinis.
Anksčiau tokios „mados“ nebuvo. Štai, Kalėjimų departamento duomenimis, 2010 metais teismas Lietuvoje priteisė 1000 litų dydžio žalos atlyginimą iš valstybės vienam kaliniui. Tai buvo paspirtis prašyti pinigų už netinkamas gyvenimo sąlygas ir kitiems kaliniams: 2011 metais teismai patenkino jau 10 tokių nuteistųjų ieškinių, 2012 metais – jau 25 (buvo priteista 83 000 litų žalos atlyginimo), o 2013-aisias – net 142 ieškiniai (187 000 litų žalos atlyginimo). Analogiškų skundų daugėja taip, kaip didėja ir sniego gniūžtė, ridenama sniegu: 2014 metais per 11 mėnesių teismai iš dalies patenkino net 226 kalinių ieškinius – jiems iš valstybės priteisė 307 000 litų (beveik 90 000 eurų) žalos atlyginimo. Tikras turgus, kuriame stebima skirtingų kainų pasiutpolkė! Tad kai kurie šalies politikai visai liūdnai juokauja, jog valstybė tuoj sumokės kaliniams daugiau, negu kainuotų rimtos pertvarkos kalinimo įstaigose. Tik faktai: Pernai 40 000 litų (per 11 000 eurų) ieškinį Lietuvos valstybei pateikė 48 metų klaipėdietis, turėjęs problemų po to, kai žmona jį melagingai apkaltino dėl smurto šeimoje – jis 2 paras praleido areštinėje, kentė apkalbas, dar 2 mėnesius buvo priverstas gyventi pagal policijos tyrėjų ir prokurorų nurodymus, kol, išaiškinus melą, tyrimas buvo nutrauktas.
Prieš pusantrų metų vilnietė (40 m.) prisiteisė 98 000 litų (per 28 000 eurų) iš Lietuvos valstybės, nes EŽTT nustatė, kad dėl mūsų šalies teisėsaugos neveiklumo per 8 metus buvo nenustatytas šios moters sūnaus mirties kaltininkas.
Prieš keletą metų Klaipėdos apygardos teismas priteisė iš valstybės 11 000 litų moralinės ir turtinės žalos atlyginimo Tauragės rajono 44 metų gyventojai, kurią teisėsaugininkai nepagrįstai įtarė pagimdžius ir nužudžius dvynukus bei išmetus juos į šiukšlių konteinerį Klaipėdoje; pati moteris iš valstybės reikalavo 100 000 litų už pažeminimą, patyčias, patirtą stresą, prarastą kūdikį ir sveikatą.
Irena Zubrickienė