Tarp apsukrių lietuvių populiarėja pelningas būdas užsidirbti iš įvairių prekių – nuo drabužių iki maisto produktų – klastočių.
Jau seniai ne naujiena, kad internete, turguje ir net, atrodytų, patikimuose prekybos centruose galima įsigyti suklastotų „Louis Vuitton“, „Burberry“, „Chanel“, „Prada“ ar „Gucci“ firmų rankinių, papuošalų, saulės akinių ir drabužių. Nesunku už pusę kainos nusipirkti ir garsių sportinių firmų – „Puma“, „Nike“, „Adidas“ – logotipais puoštų prekių. O kosmetikos ir kvepalų, atseit parvežtų iš Prancūzijos ir neva pagamintų „Giorgio Armani“, „Versace“ ar „Dior“, internete – nors vežimu vežk.
Kai kurie pardavėjai nė nemėgina apmauti pirkėjų – tiesiai šviesiai savo prekes įvardija kaip garsių vardų padirbinius arba replikas. Šios, pasirodo taip pat ne vienodos – yra keleto klasių, o aukščiausiosios, dažniausiai žymimos trimis „A“ – net įgudusi akis nelabai atskirtų nuo originalo.
Apgaudinėjo įžymybes
Klastotėmis prekiavo ir žinomas Vilniaus verslininkas Marius Gelažnikas, kurio parduotuvėje pavadinimu „Roberto Cavalli Class VIP“ tūkstantines sumas prabangiems drabužiams išleisdavo ne tik Lietuvos žvaigždės ar kitoks elitas, bet ir užsienio šalių įžymybės. Atvykęs koncertuoti į Lietuvą, Vilniaus centre įkurtame M. Gelažniko prabangių vardinių drabužių salone ne kartą apsipirkinėjo Rusijos popscenos grandas Filipas Kirkorovas.
Teisėsaugos pareigūnų savo parduotuvėje M. Gelažnikas sulaukė praėjusių metų vasario pabaigoje. Apžiūrėjus parduotuvėje esančias prekes, 108 iš jų ekspertams pasirodė įtartinos. Vėliau ekspertizė nustatė, kad dauguma iš verslininko parduotuvėje pardavinėtų garsių firmų drabužių yra klastotės – nuo originalų jos nesiskyrė tik... savo kaina. Vos keletas drabužių, kuriuos apžiūrėjo ekspertai, buvo pripažinti originaliais.
Pats M. Gelažnikas neigia, kad už tūkstančius litų pardavinėjo klastotes, ir tikina visus drabužius įsigijęs Italijoje. Ikiteisminis tyrimas M. Gelažniko byloje dar nebaigtas, o pačios parduotuvės jau nebelikę.
Dėl tos parduotuvės irgi buvo kilęs skandalas. M. Gelažnikas, neturėdamas statybos leidimo, atliko parduotuvės fasado rekonstrukciją – neteisėtai padidino ir pakeitė vitrinas. Tai buvo padaryta Vilniaus senamiesčio, UNESCO pasaulio paveldo objekto, širdyje, nuo XVI amžiaus žinomo istorinio pastato (jame buvo Lietuvos metrikos archyvas) fasade. Teismas nusprendė, jog verslininkas M. Gelažnikas vitrinas padidino neteisėtai, o tai gadina senamiesčio vaizdą, todėl priverstinai jų nugriauti buvo pasiųsti statybininkai. Po to savininkas parduotuvę išnuomojo.
Klastojo skalbiklį
Dar apsukresni verteivos pirkėjus vilioja pigiau kainuojančiais „originalais“, kuriuos pagamina... patys.
Bene apsukriausi klastotojai, falsifikatų gamintojai ir pardavėjai, galima sakyti, susitelkę Radviliškio rajone. Štai prieš kurį laiką internete pasirodžius pasiūlymui įsigyti įtartinai pigaus ir į tikrąjį visai nepanašaus prekės ženklo „Ariel“ skalbiklio, teisėsaugininkai „galus“ aptiko kaip tik Radviliškyje. Skelbimas viliojo vos už 29 litus įsigyti 4 litrus „Ariel'io“ skalbiklio ir sutaupyti 20 litų. Pareigūnų dėmesį patraukė ne tik kaina, bet ir butelio dizainas – šios firmos skalbiklis į tokio tipo tarą nepilstomas.
Kai kovo viduryje Kelmės rajone pareigūnai sustabdė 37 metų radviliškiečio vairuojamą mikroautobusą, įtarimai pasitvirtino. Jo automobilyje buvo aptikta 8 buteliai skalbiklio, kuris buvo pardavinėjamas internete, o dar 131 skalbiklio butelis buvo aptiktas jo ir uošvių namuose. Per kratą surasti ir 53 buteliai, ant kurių dar nebuvo spėtos užklijuoti „Ariel'io“ etiketės, pluoštas etikečių, dozatoriai.
Netrukus teisėsaugininkai išsiaiškino, jog falsifikuoto skalbiklio duodamu pelnu radviliškietis džiaugėsi ne vienas. Jo 42 metų bendrininkas iš Šiaulių savo namuose taip pat turėjo paruošęs 123 butelius be etikečių ir dar 5 jau „gatavus“ butelius. Iš daugiau kaip 1200 skalbiklio butelių internetinėje parduotuvėje jiedu spėjo parduoti tik 166. Kol kas baudžiamojoje byloje tęsiamas ikiteisminis tyrimas – laukiama ekspertų išvadų dėl skalbiklio cheminės sudėties ir kitų detalių.
Netikra „Coca-Cola“
Taip pat Radviliškio rajone dar 2008 metais grupė asmenų nusprendė gerai užsidirbti gamindami... „Coca-Colą“. Nusikalstama grupuotė Radviliškio ir Kretingos rajonuose esančiuose fabrikuose gamino vieno žymiausių pasaulyje gėrimų falsifikatą, pilstė jį į 1,5 ir 2 litrų talpos butelius ir tiekė užsienio rinkai. Vaisvandenių gamybos įmonės „Coca-Colą“ kurdavo po darbo arba ne darbo dienomis – net keliomis pamainomis.
Kratų metu teisėsaugininkai surado net 35 000 butelių padirbtos „Coca-Colos“. Gamyklų patalpose taip pat aptikta falsifikatui gaminti skirtos įrangos, cheminių medžiagų, kamštelių, etikečių. Nustatyti 7 asmenys, organizavę falsifikato gamybą ir platinimą, bet nė vienas iš jų iki šiol nenuteistas. „Kaltinimai šioje byloje pareikšti 3 juridiniams asmenims ir 7 fiziniams. Pastariesiems neskirtos jokios kardomosios priemonės. Juridiniai asmenys turi atstovus, o šie – advokatus, tad byloje dalyvaujančių asmenų skaičius iš tiesų didelis, ir teismui sunku juos visus „surinkti“. Kaip tik dėl to byla trunka jau ilgokai“, – sakė valstybinį kaltinimą byloje palaikantis Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Valentinas Motiejūnas.
Prokuroras atskleidė, kad tarp 7 kaltinamųjų – ne tik gamyklų vadovai, bet ir falsifikatą gaminę technologai. Teisme jie dar nebuvo apklausti. Ikiteisminio tyrimo metu dalis kaltinamųjų prisipažino, o kiti savo kaltę neigė. „Be to, tyrimas buvo grąžintas papildyti – teismas nusprendė, kad kaltinamasis aktas neatitiko visų reikalavimų, o tiksliau – jame nebuvo nurodyta tiksli kaltinamųjų padaryta žala“, – sakė V. Motiejūnas.
Siekiant šią bylą išnagrinėti kuo greičiau, teismo posėdžiai jau numatyti iki pat Naujųjų metų. Pirmieji trys įvyks jau birželį. „Senaties terminas dar negresia, be to, manau, kad byla bus išspręsta per šiuos metus“, – sakė prokuroras. Kaltinamiesiems gresia teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Klijavo ženklus
Na o grupė panevėžiečių auksarankių nusprendė padirbinėti automobilių detales – „Audi“ ir BMW automobilių numerių laikiklius. Apie šiuos gaminius teisėsaugą informavo originalias detales gaminančių bendrovių atstovai. Jie patikino, jog pagal sutartis Lietuvos rinkoje tokių laikiklių neturėtų būti.
Klaipėdos miesto, kurio parduotuvių lentynose ir pasirodė falsifikuoti laikikliai, policija nustatė, jog plastmasinės detalės gaminamos Panevėžyje įsikūrusioje įmonėje. Ten pat ant detalių buvo užklijuojami ir „Audi“ ar BMW ženklai. Teisėsaugininkai konfiskavo daugiau kaip 40 000 jau pagamintų detalių.
Klaipėdos ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro pareigūnai informavo, kad šiuo metu yra nustatyta keletas įtariamųjų iš Klaipėdos bei Panevėžio. Netrukus tikimasi tyrimą baigti ir bylą perduoti teismui.
Skundėsi bauda
Kai kurie savęs neapsunkina gamindami falsifikatus – juos tiesiog parsiveža iš Kinijos. Pernai muitinės pareigūnai užfiksavo 326 bandymus įvežti įvairių prekių falsifikatus. Tos prekės, kurioms pavyko prasmukti pro muitinę, atsidūrė turguose, prekybos centruose ir internete. Štai iš Šiaulių „Akropolio“ pareigūnai prieš kurį laiką išėjo nešini 10 rankinių su „Louis Vuitton“ ženklu. Visos jos buvo pigios kopijos, pardavinėjamos vos už 120 litų, o juk originalo kaina prasideda nuo 3000 litų.
Klaipėdos parduotuvėje „Mados namai“ buvo prekiaujama prabangiais tariamai firmų „Dolce & Gabbana“ ir „Calvin Klein“ drabužiais, kurie buvo pasiūti Kinijoje. Parduotuvei teismas skyrė daugiau kaip 60 000 litų baudą, o jos direktorei – beveik 8000 litų. Beje, kaip tik bauda dažniausiai skiriama suklastotomis prekėmis prekiaujantiems verslininkams. Daugelis iš jų piktinasi baudos dydžiu ir teisinasi nežinoję, jog prekiauja falsifikatais.
Kauno rajono gyventoja Karolina Kabašinskienė sufalsifikuotus kvepalus pardavinėjo panašiomis kaip originalų kainomis. Kai, įtardamos klastą, tuos „keistai kvepiančius ir labai trumpai išsilaikančius“ kvepalus pirkėjos nugabeno į žinomą parfumerijos parduotuvę, paaiškėjo, jog panašiuose buteliukuose supiltas skystis – tikrai ne prancūziški kvepalai. Teisme K. Kabašinskienė tikino buvusi tikra, jog prekiaujanti originaliais kvepalais, o tai, kad jie esantys atsiųsti iš Kinijos, dar nieko nereiškia. Moteriai buvo skirta beveik 6000 litų bauda.
Gauta bausme nebuvo patenkintas ir kaunietis Arvydas Buzas, kuris savo parduotuvėlėje, esančioje Kauno „Urmo“ komplekse, pardavinėjo treningus su ženklais „Adidas“, „Puma“ ir „Nike“, neatitinkančius „prekių ženklų savininkų keliamų reikalavimų“. Kauno miesto apylinkės teismas A. Buzui skyrė 2340 litų baudą. Šį sprendimą prekybininkas apskundė Kauno apygardos teismui – tokia suma esanti per didelė našta jo verslui, be to, jo materialinė padėtis itin sunki, o jis pats rūpinasi senyva motina ir esąs invalidas, teturintis 50 procentų darbingumą. Nors pabrėžęs, jog nuteistasis gailėjosi ir kaltę pripažino, teismas nusprendė, kad mažinti ir taip nedidelės baudos nėra pagrindo, tad apeliacinį skundą atmetė.
Komentaras:
Marijus Velička, advokatas:
Prekių ženklų apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Prekių ženklų įstatymas ir Prekių ženklų registracijos taisyklės. Juose prekių ženklas apibrėžiamas kaip bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį taip pat galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklo apsauga prasideda nuo to momento, kai jis įrašomas į prekių ženklų registrą. Įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenimis be jo sutikimo naudoti bet kokį ženklą, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir paslaugoms.
Didesnis dėmesys yra skiriamas plačiai visuomenėje žinomiems ženklams – jie saugomi net jų neįrašius į prekių ženklų registracijos žurnalą.
Už prekinio ženklo panaudojimą neturint prekės ženklo savininko leidimo numatyta baudžiamoji atsakomybė – iki 2 metų laisvės atėmimo. Baudžiamąja prasme tokių bylų nėra daug, nes prekių savininkų teisės dažniau ginamos civiline tvarka. Beje, Lietuvoje, skirtingai negu, tarkime, Italijoje, falsifikuotos prekės pirkėjui negresia jokia atsakomybė. O kai kuriose užsienio šalyse įsigijus garsaus prekės ženklo padirbinį gali tekti mokėti kelių tūkstančių eurų baudą.
Nors Lietuvoje pastaruoju metu falsifikavimo atvejų vis daugėja, didžioji dalis falsifikatų vis dar įvežama iš užsienio. Esant atviroms sienoms, valstybei sunku sukontroliuoti tokių prekių gabenimą į Lietuvą ir nubausti suklastotas prekes įvežusius asmenis.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
