Santaros klinikų vaisingumo centre štai šiame mažame kambarėlyje – lytinių ląstelių banke, gyvena nepanaudoti likutiniai embrionai. Kol kas embrionams pakanka šių trijų diuarais vadinamų šaldytuvų. Į kliniką kasdien ateina vis nauji pacientai, prašantys pagalbos susilaukti vaikų.
„Kai pradėjome savo veiklą 2016 m., įsigijome vieną talpą, 2017 m. – antrą, 2018 m. – trečią. Šiais metais pateikėme paraišką ketvirtai ir didesnei talpai. Procedūrų daugėja, šiemet prognozuojame, kad vienos talpos tikrai neužteks“, – pasakojo Santaros Vaisingumo centro embriologė Živilė Gudlevičienė.
Už pagalbinio apvaisinimo metu užsimezgusių, bet nepanaudotų embrionų saugojimą pacientai čia turi mokėti po 30 eurų per mėnesį. Įstatymas embrionus įpareigoja saugoti amžinai, išmesti griežtai draudžia. Tad poroms per metus susidaro mokėti 360 eurų sumą. O jei nebus pakeistas įstatymas, taip kasmet reikės mokėti ne tik tėvams iki pat mirties. Jų vaikams taip pat teks mokėti už galimų savo negimusių brolių ir sesių embrionus.
„Valstybė panašu, kad taip nubaudė šeimas už tai, kad jos susidūrė su nevaisingumu tokiu amžinu įpareigojimu mokėti baudą,“ – minėjo Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.
Santaros klinikų medikai sako, kad Seimas turi keisti embrionų saugojimo įstatymą, nes jų tik daugės.
„Gaunasi taip, kad žmogus turi 3 vaikus, kuriuos išlaikyti reikia, jam dar kiekvieną mėnesį reikia po 30 eurų, tai finansinė našta. Jau svarstome, kur lytinių ląstelių banką turėsime perkelti į didesnę patalpą. Problema neišnyks, poros pastoja, jei moteris pastojo, embrioną turime saugoti amžinai. Patalpų ir talpų problema tik didės,“ – teigė Santaros Vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius.
Seime opozicija jau ragina keisti embrionų saugojimo įstatymą ir, jei jau neatsisakoma amžino embrionų laikymo, tai bent jų išlaikymo naštą nuo pacientų pečių perkelti valstybei, t.y. visiems mokesčių mokėtojams.
Dabartiniai valdantieji sutiko, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros vaikų susilaukti negalinčioms šeimoms būtų apmokamos iš biudžeto. Tačiau, kad iš biudžeto būtų finansuojamas ir jų saugojimas, griežtai nesutinka.
„Ne, mes taip skatintume embrionų besaikę gamybą“, – tikino valstietė Agnė Širinskienė.
Tokie valdančiųjų argumentai stebina tiek medikus, tiek šeimas.
„Valstybė leidžia perkelti 3 embrionus porai, turime visus 3 kelti? Tuomet turėsime labai daug daugiavaisių nėštumų, kas irgi yra medicininė komplikacija. Kas pageidautina, kad neįvyktų“, – tikino R. Gricius.
Kas ketvirta šeima Lietuvoje laikoma negalinčia natūraliu būdu susilaukti vaikų. Tad embrionų saugyklos kasmet vis labiau plėsis tiek valstybinėse, tiek privačiose klinikose. Medikai kalba, kad jei ne šis Seimas, tai ateityje politikai turės keisti pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir spręsti: arba embrionų saugojimą trumpinti, arba visai valstybei prisidėti juos saugant.
