Bausmių griežtinimo už nepagrįstus pranešimus specialiosioms tarnyboms kritikai tvirtina, kad pilietiškai nusiteikusius asmenis tai gali atbaidyti nuo noro padėti nelaimės ištiktiems, rašo „Lietuvos žinios“.
Vidaus reikalų ministerijos parengtos Administracinės teisės pažeidimų kodekso pataisos numato, kad už melagingą specialiųjų tarnybų iškvietimą grėstų bauda nuo 500 iki 1000 litų arba areštas nuo 30 iki 50 parų. Jei melagingai pranešama apie didelę nelaimę ar visuomenei gresiantį pavojų, siūloma bausti areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Mantas Adomėnas mano, kad sugriežtinus atsakomybę už nepagrįstą kreipimąsi į specialiąsias tarnybas Lietu vos gyventojai, ir iki šiol ne itin pasižymėję dideliu pilietiškumu, dar labiau užsisklęs. Jis pripažįsta, kad atsakomybę griežtinti reikia, tačiau būtina aiškiai atskirti, kur yra tyčinis veiksmas, ir kur žmonės skambina tiksliai nežinodami, ar yra daromas nusikaltimas arba ar įvyko nelaimė.
VRM duomenimis, pernai iš BPC gautų 3,9 mln. skambučių net 80 proc. buvo nesusiję su pagalbos kvietimu, maždaug pusę jų sudarė skambučiai per klaidą arba netinkamai motyvuoti. Dar 10 proc. skambučių buvo „tylūs" - kai su operatoriumi niekas nekalbėjo. Apie 40 proc. - skambučiai, kuriais siekiama sutrukdyti operatorių darbą arba tiesiog išsiplūsti.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
