Panevėžio apygardos teismas 6 metų laisvės atėmimo bausme nuteisė dar vieną vadinamosios Pakso grupuotės, kuri pardavinėjo merginas prostitucijai, narį anykštėną Marių Giniotį (41 m.). Nuteistasis turi teisę nuosprendį skųsti apeliacine tvarka – tą bent jau tvirtai žadėjo visą laiką gana aktyviai sūnų gynusi M. Giniočio motina.
Bendrai jau už grotų
Šio prekyba žmonėmis apkaltinto ir nuteisto M. Giniočio bendrai – šiaulietis Gintaras Paksas (49 m., Vokietijoje teistas už prekybą žmonėmis, teistumas neišnykęs), biržiečiai Andrius Kačerauskas (41 m., teistas 2 kartus, teistumai išnykę) ir Jonas Vaičiulėnas (47 m., teistas 4 kartus, teistumai išnykę) bei Anykščių gyventojas Raimondas Šereika (32 m., neteistas, tačiau daugybę kartų baustas administracine tvarka) nuteisti dar užpernai rudenį. Pardavę merginą albanams Anglijoje, kad šie išnaudotų ją prostitucijai, nuteistieji veikė organizuotai ir negailestingai, todėl G. Paksui buvo paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, A. Kačerauskui – 6 metų, o J. Vaičiulėnui ir R. Šereikai – po 5 metus laisvės atėmimo bausmės. Vyrai nuosprendžius apskundė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas (LapT) bausmes paliko nepakeistas. Nepakeistas liko ir nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis – nuteistieji solidariai privalo jai sumokėti 20 000 litų.
Du pasislėpė
Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui į užsienį spruko M. Giniotis, o dar vienas – Eimantas Bušas (26 m.), kadangi gyveno Anglijoje ir „priiminėjo“ į šią šalį atvežtas merginas, joje ir liko, tikėdamasis likti nepastebėtas. Maždaug pusmetį jam pavyko slapstytis Jungtinėje Karalystėje, tačiau buvo išduotas Europos arešto orderis, E. Bušas buvo sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą. Pernai vasarą šis prekeivis žmonėmis buvo nuteistas 3 metams ir 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Kadangi E. Bušas jau buvo du kartus teistas – už vagystę ir plėšimą – ir visos bausmės neatlikęs, tai teisėjas Algirdas Gaputis pridėjo jam neatliktą bausmės dalį ir už grotų šį vyrą pasiuntė ketveriems metams. Matyt, supratęs, kad ne itin griežtos bausmės Apeliacinis teismas nesušvelnins, nuosprendžio neskundė.
Ilgiausiai nuo tyrimo pavyko slapstytis M. Giniočiui. Jo byla buvo išskirta į atskirą, dėl jo sulaikymo taip pat buvo išrašytas Europos arešto orderis. M. Giniotis buvo sulaikytas Anglijoje, kai jo bendrams nuosprendžiai jau buvo paskelbti. Tik įtariamojo perdavimas užtruko, nes britų pareigūnus sudomino Lietuvos tardymo izoliatorių sąlygos – girdi, vyras skundęsis, jog jo tėvynėje įtariamieji laikomi tokiomis prastomis sąlygomis, kad pažeidžiamos žmogaus teisės, nukenčia orumas. Britų pareigūnai net buvo atvykę apžiūrėti Lietuvos tardymo izoliatorių, o apžiūrėję pareiškė, kad tik Kauno tardymo izoliatorius tinkamas suimtiesiems laikyti. Jame M. Giniotis ir buvo laikomas visą bylos nagrinėjimo laiką.
Darbas „viešbutyje“
Priminsime, jog tai nutiko 2011 metų vasario pradžioje. Tuo metu devyniolikmetė Dovilė (vardas pakeistas – aut. past.) augino du vaikus. Jauna moteris, užaugusi asocialioje šeimoje, tebaigusi vos 7 klases neturėjo jokio supratimo apie gyvenime tykančius pavojus. Gyveno skurdžiai, įsidarbinti niekaip nepavyko. Todėl, kai vienoje pažįstamų ir draugų kompanijoje į ją atkreipė dėmesį R. Šereika ir pasiūlė „važiuoti užsidirbti – tvarkyti kambarių“, jaunoji moteris nedvejodama sutiko. Vėliau Dovilė prisimins, kad Raimondas klausęs, gal ši norėtų padirbėti prostitute, tačiau moteris atsakiusi, jog „tokių dalykų nesiūlytų, nes tokio darbo ji niekada nedirbs“. Tuomet Raimondas ją nuraminęs, kad, girdi, tik pajuokavęs. Šalia buvusi ir pokalbį girdėjusi Dovilės draugė Saulė (vardas pakeistas – aut. past.) suprato, ką Dovilei teks dirbti, tačiau draugės neperspėjo. Tuo tarpu Dovilė buvo įtikėjusi, jog vyras tikrai parūpins jai viešbučio kambarių tvarkytojos darbą.
Merginos nepaleido
Prekeiviai žmonėmis puikiai žino, kad tokiu atveju reikia veikti žaibiškai ir aukos nepaleisti iš savo nagų – dar kas nors ims ir atvers jai akis! Po poros dienų Dovilei, kuri tuo metu buvo Anykščiuose, paskambino R. Šereika. Sužinojęs, kur ji yra, liepė merginai palaukti. Neužilgo jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė esąs Raimio (Raimundo Šereikos – aut. past.) draugas Marius (Giniotis – aut. past.). Paklausęs, ar mergina turi kur pernakvoti ir išgirdęs neigiamą atsakymą, liepė Dovilei laukti prie vieno prekybos centro, kol ateisiąs jos pasiimti. Pasak Dovilės, atėjęs Marius, pasakė, jog kitą dieną teks važiuoti į Biržus, o tada – jau ir į užsienį „tvarkyti kambarių“.
M. Giniotis apnakvindino Dovilę pas savo pažįstamą Anykščiuose, o kitą dieną ją pristatė Biržuose gyvenančiam Andriui Kačerauskui.
Pasak A. Kačerausko, M. Giniotis jam paliepė suieškoti žmogų, kuris galėtų padėti išvykti į užsienį merginai, kuri „nori dirbti prostitute“. Tuo tarpu Dovilei buvo paaiškinta, jog čia (A. Kačerausko bute – aut. past.) ji gyvens iki tol, kol atvažiuos žmogus, kuris pasirūpins jos kelione į Angliją. Jaunoji moteris, nieko bloga neįtardama, liko A. Kačerausko namuose. O šis tuo metu ėmėsi ieškoti, kam pasiūlyti merginą. Prisiminęs, jog Vokietijoje merginomis prekiavo šiaulietis Romas K. (Vokietijoje šis vyras buvo nuteistas už prekybą žmonėmis ir atlikęs bausmę grįžo į Lietuvą – aut. past.), A. Kačerauskas jam paskambino ir pranešė, jog turi merginą, norinčią padirbėti prostitute. Romas K. pats realių veiksmų nesiėmė, tačiau tuo metu buvo pas G. Paksą namuose (šis irgi Vokietijoje atliko bausmę už prekybą žmonėmis, po to persikėlė į Angliją, kur, kaip vėliau paaiškėjo, ir toliau užsiėmė prekyba žmonėmis – aut. past.), tad pranešė šiam, jog biržiečiai „siūlo paną“.
Įvertino išvaizdą
Prieš pirkdamas „prekę“ Paksas paskambino savo pažįstamam J. Vaičiulėnui, paprašė nuvažiuoti į Biržus ir pažiūrėti, „ką ten siūlo“. Vėliau J. Vaičiulėnas, sutikęs bendradarbiauti su pareigūnais, tvirtins, jog nežinojęs, ko važiuoja į Biržus. Tik nuvykęs pamatė, jog „prekė“ – mergina. Merginą į Biržus atvežęs M. Giniotis paprašė už ją sumokėti 1000 litų. „Matyt, tokia kaina buvo sutarta iš anksto, nes jokių derybų nebuvo“, – bylos tyrimo metu sakė J. Vaičiulėnas. – Sumokėjau, kiek prašė ir merginą parvežiau G. Paksui į Šiaulius“.
Atvežtą į Šiaulius Dovilę „įvertinęs“ G. Paksas, paliepė jai nusimaudyti ir persirengti naujais rūbais, kuriuos jai nupirkęs. Abu su J. Vaičiulėnu merginą patikino, jog Anglijoje ji „dirbs normalų darbą, valys ir tvarkys viešbučius“. Sutarė, kad į Angliją mergina važiuos autobusu, o G. Paksas skris lėktuvu ir ją atvykusią pasitiks – taip, girdi, nesukels įtarimų.
Po „prekinės išvaizdos nustatymo“ Dovilė su J. Vaičiulėnu, turinčiu pasirūpinti merginos kelione ir įsodinti ją į autobusą, grįžo į Biržus, kuriuose Dovilei dar buvo surengta „fotosesija“. Paklaustas, kam tos nuotraukos reikalingos, J. Vaičiulėnas paaiškino, jog G. Paksas jas įkels į kompiuterį, nes šeimininkai nori žinoti, kaip atrodo mergina, kuri dirbs jų viešbutyje.
„Prekę“ grąžino
Dar po dienos, naktį, Dovilė buvo įsodinta į autobusiuką. J. Vaičiulėnas įdavė vairuotojui pinigų, kad šis nupirktų keleivei maisto ir užrašė G. Pakso telefono numerį. Bevažiuojant į Angliją Dovilei paskambino R. Šereika ir jau tiesiai šviesiai pareiškė, kad ši turės dirbti prostitute. Kai mergina kategoriškai užginčijo, kad tokio darbo nedirbs ir pasiskųs, R. Šereika tik nusišaipė ir pareiškė, kad ši neturinti pasirinkimo: nemokanti kalbos, neturinti pinigų, tuoj bus atimti ir asmens dokumentai, ir telefonas. O be to, jei kam nors sugalvos skųstis, tai jis, girdi, žinąs jos artimųjų adresą, kuriems tikrai geruoju visa tai nesibaigs.
Prigąsdinta jaunoji moteris apsipylė ašaromis, bet niekam ji nerūpėjo. Anglijoje ją pasitiko G. Paksas su trimis pirkėjais: Eimantu Bušu ir dviem albanais. Pirmiausiai Dovilė buvo nuvežta pas albaną Tonį. Šis apžiūrėjęs merginą, nutarė, kad ji nelabai tinkanti prostitutės darbui. Tačiau G. Paksas juos įtikino, kad gražiai aprengus ir padažius Dovilę, ši „gerai atrodys“. Albanas Tonis merginą pasiliko, tačiau pareiškė, kad „už prekę“ sumokės tik tuomet, kai ją išbandys. Mergina buvo nuvežta į butą, kur prostitutės aptarnavo klientus. Nors ir išsigandusi Dovilė kategoriškai atsisakė užsiimti prostitucija, tad kitą dieną Tonis ją grąžino G. Paksui. Tuomet šis dar bandė tartis su E. Bušu – girdi, Dovilė tegu dirbanti jam ir taip padengianti kelionės išlaidas. Be to prašė E. Bušo mokėti jam 10 procentų nuo merginos uždirbamų pinigų. Tačiau šis sandėris neįvyko.
Albanų rankose
Tuomet atvyko dar vieni pirkliai, ir vėl albanai. Šie sumokėjo G. Paksui 4500 svarų sterlingų ir pažadėjo, jei Dovilė „gerai dirbs“, kas savaitę mokėti jam dar po 10 procentų nuo merginos uždirbtų pinigų.
Pakliuvusi pas šiuos sutenerius Dovilė pasijuto tarsi pragare: jai buvo pagrasinta, kad jei bandys išsisukinėti ir nedirbs, kas liepta, bus „pakasta“. Kai mergina, nepaisydama grasinimų, pabandė jiems nepaklusti, albanai ją sudaužė kaip obuolį, išžagino, vertė vartoti narkotikus.
Kaip vėliau papasakojo Dovilė, bijodama, kad jos neužmuštų, ji santykiavo su vyrais (per parą iki 15) ir nuolat galvojo, kaip ištrūkti iš sutenerių nagų. Porą kartų jai buvo duotas telefonas ir leista paskambinti motinai, tačiau kalbėtis laisvai ir paprašyti pagalbos ji negalėjo, nes jos pokalbių nuolat klausėsi viena suteneriams talkinanti lietuviškai mokanti mergina. Dovilė buvo priversta sakyti motinai, kad viskas gerai – ji net nežinojo adreso tos vietovės, kurioje ji buvo laikoma.
Pabėgo iš pragaro
Maždaug po savaitės kančių, kai neapsižiūrėję albanai paliko nerakintas duris, mergina sugebėjo ištrūkti į laisvę. Nežinodama, kur esanti ir nemokėdama angliškai, Dovilė lietuviškai ir gestais bandė prašyti praeivių pagalbos. Verkdama graibstė juos už rankų, stengdamąsi parodyti, kas jai gręsia. Kažkuris iš jų paskambino policijai. Atvažiavę pareigūnai automobilių stovėjimo aikštelėje rado raudančią, besiblaškančią, visiškai sutrikusią merginą.
Beje, prekeiviai žmonėmis merginos nepaliko ramybėje netgi kai ši grįžo į Lietuvą. Paskambinęs jai telefonu „verbuotojas“ R. Šereika pareiškė, jog Dovilė esanti skolinga 18 000 litų! Ir pagrasino, jei negražinsianti šios „skolos“, užmušiąs ją, sudeginsiąs jos šeimą. Girdi, pinigų reikalauja albanai – jie už ją tiek sumokėję! Dar Dovilę galėtų išgelbėti nebent tai, jei ši surastų dvi merginas, kurios galėtų dirbti prostitutėmis. Pabūgusi grasinimų Dovilė kreipėsi į policiją.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dalį kaltės pripažino tik J. Vaičiulėnas. Kiti, ypač G. Paksas, tvirtino esantys nekalti, nes, girdi, jaunoji moteris pati norėjusi dirbti prostitute ir prašiusi jų surasti darbą.
Tačiau surinkti byloje duomenys neginčijamai įrodė vyrų kaltę: nukentėjusioji buvo apgaule užverbuota, išvežta ir parduota. Prekeiviai iš to pasipelnė.
Kaltę neigė Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme M. Giniotis savo kaltę neigė. Jis tvirtino, kad iš Anykščių į Biržus merginą nuvežė jai pačiai paprašius surasti prostitutės darbą užsienyje. Kaltinamasis tvirtino, kad 1000 litų, kurį jis gavo – tai ne užmokestis už į sekso vergijon parduotą moterį. Girdi, tuos pinigus jam sumokėjo pati Dovilė už tai, kad ji bus nuvežta į Angliją ir įdarbinta prostitute.
Esą mergina ne kartą pati buvo išvažiavusi į užsienį, kur teikė intymias paslaugas.
Tačiau ikiteisminį tyrimą atlikusiems Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimų biuro (ONTB) kriminalistams ir apygardos prokurorui pavyko surinkti pakankamai duomenų ir įrodyti, kokį „indėlį“ sumaniusiems pasipelnyti iš sutrikusio intelekto moters, įdėjo tiek M. Giniotis, tiek jo bendrai.
Aurelija ŽUTAUTIENĖ
