Turgavietėse jau galima nusipirkti braškių. Lietuviškų dar nėra, tačiau už šias lenkiškas sostinės prekeiviai prašo 6 € už kilogramą. O už šias vengriškas – 7 €. Ir pomidorai jau prinoko. Tiesa, ne lietuviški, taip pat lenkiški. Sunokę kainuoja 2 su puse euro, o šie žalesni – pusantro. Jei būtų lietuviški, kainuotų visus 5 €. Už lietuviškas daržoves pirkėjai pasirengę mokėti daugiau, tačiau šios prekiautojos sako pirkėjų neapgaudinėjančios ir įvežtinių daržovių nepardavinėjančios už lietuviškų kainą.
Gavę jūsų skundą maisto ir veterinarijos inspektoriai tikina pasirengę paimti mėginius ir išsiaiškinti tikrąją maisto produkto sudėtį ir kilmę. Tačiau ir dokumentai gali meluoti. Štai tūkstantis tonų kraujo ir mėsos miltų. Muitinės kriminalistams kilo įtarimų, kad šio krovinio dokumentai yra klastojami siekiant išvengti Rusijos apribojimų ES produkcijai ir ant etikečių kilmės šalis nurodoma Brazilija. Ir panašių pavyzdžių daugybė, kai pasenusias ar pigias prekes suklastojus dokumentus mėginama parduoti brangiau. Kad nesąžiningiems verslininkams sumažėtų tokių pagundų, Seimas jau svarsto Baudžiamojo kodekso pataisas – už maisto klastojimą grės iki 4 metų kalėjimo. Keletas parlamentarų abejoja, ar ne per griežta sodinti į kalėjimą verslininkus už dokumentų netikslumus ar nedideles nuodėmes. Tačiau dauguma tvirtina, kad atgrasyti nuo pagundų pasipelnyti apgavystėmis kitaip nepavyks.
Maisto produktų klastojimo verslas klesti ne tik Lietuvoje. Visoje Europoje nuskambėjo skandalas, kai pigesnė arkliena buvo pardavinėjama kaip jautiena. Mėsos konservų su arkliena aptikta ir Lietuvoje. Italijoje prastas aliejus pardavinėtas už aukščiausios kokybės kainą. Didžiojoje Britanijoje narvuose gyvenančių vištų kiaušiniai pardavinėti kaip laisvėje gyvenančių.
