Atrodytų, paprastas dalykas: jeigu dėl aplinkos ministro nustatytos dalyvavimo gilinimo darbų konkurse tvarkos švaistomi milijonai valstybės litų, ją tuojau pat reikia keisti. Apie tai kalbama jau ne vienerius metus, bet iki šiol nieko nedaroma.
Pernai metų pabaigoje į LKAB "Klaipėdos Smeltė" atėjo nauja savininkė - užsienio kompanija "Terminal Investment Limited Nerine Trust Company". Su ja glaudžiai bendradarbiauja antra pasaulyje pagal dydį konteinerių gabenimo kompanija "Mediterranian Shipping Company"(MSC). Ji turi terminalų daugelyje uostų, pakankamai informacijos apie tai, kas vyksta pasaulinėje gilinimo darbų rinkoje. Jos atstovus gerokai nustebino gilinimo darbų kaina Klaipėdoje.
Apie tai, kad Lietuvos uoste gilinimo darbai kainuoja gerokai brangiau nei kituose Europos uostuose, kalbėta ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos, ir Uosto plėtojimo tarybos posėdžiuose.
Šį klausimą per pirmą naujojo susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vizitą Klaipėdoje kėlė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija. Atrodo, ministras susidomėjo ir žadėjo spręsti problemą.
Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko manymu, vieninteliame Lietuvos uoste gilinimo darbų kainos tokios didelės yra todėl, kad visiškai nėra konkurencijos.
Pasak jo, toli ieškoti pavyzdžių nereikia. Mūsų kaimynai latviai yra paskelbę gilinimo darbų konkursą, kur planuojama darbų kaina yra 2,5 karto mažesnė nei tokių darbų kaina Klaipėdos uoste, nors visos sąlygos, t. y. gylis, gruntas, išvežimo nuotolis ir kt., yra identiškos.
1 kubinio metro grunto iškasimas Klaipėdoje kainuoja 12-18 eurų, pas kaimynus latvius - 5,5-6,5 euro. Maksimali vidutinė europinė 1 kub. m kaina, turint omenyje identiškas sąlygas, - 8-9 eurai.
Kyla klausimas, kodėl Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcija švaisto valstybės lėšas tiek permokėdama už gilinimo darbus ir neskambina aliarmo varpais? Kodėl užsienio kompanijos nedalyvauja gilinimo darbų konkursuose? Tiesa, kartą Uosto direkcija buvo surengusi joms seminarą apie tai, kokios yra sąlygos Klaipėdos uoste.
Reguliuoja Aplinkos ministerija
Paklaustas, kaip atsitiko, kad Klaipėdos uoste šiems darbams atlikti nėra konkurencijos, kad dažniausiai konkursus laimi viena AB "Klaipėdos hidrotechnika", profesorius V. Paulauskas atsakė: "Konkurenciją šioje srityje reguliuoja ne uostas. Manau, kad jo vadovybė tokiems dalykams atsirasti niekada neleistų. Šią sritį reguliuoja Aplinkos ministerija. Aplinkos ministras patvirtino dalyvavimo konkursuose tvarką. Būtent ji ir neleidžia ateiti į Lietuvą užsienio kompanijoms ir vykdyti čia kokius nors darbus."
Pasak profesoriaus, tokia dalyvių konkurse registracija kaip Lietuvoje dar yra Lenkijoje. Kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse ji daug paprastesnė. Jeigu konkurso dalyvis savo šalyje turi išduotą sertifikatą šiems darbams atlikti, tai jam dalyvaujant konkurse kitoje šalyje jis yra tik registruojamas - taikomas informacinis variantas.
O Lietuvoje dar reikalaujama, kad tas sertifikatas būtų patvirtinamas. Ši procedūra taip suplanuota, kad praktiškai kompanijos niekada nespėja to padaryti. Todėl pabandžiusios vieną kitą kartą užsienio kompanijos daugiau nerizikuoja. Jos perka konkurso medžiagą, stebi situaciją, bet pačios niekada nedalyvauja.
Pasak profesoriaus, tokia situacija yra nenaudinga visiems - nei Uosto direkcijai, nei uosto kompanijoms, nei pačiai valstybei - tad ją reikėtų skubiai keisti.
V. Paulausko teigimu, jokiu būdu negalima kaltinti kompanijos, kuri nuolatos laimi gilinimo darbų konkursus - ji dirba vadovaudamasi Lietuvos įstatymais, galiojančiomis taisyklėmis ir nieko nepažeidžia.
Keista pozicija
Aplinkos ministerija Klaipėdos uosto atžvilgiu yra užėmusi keistą poziciją. Dėl aplinkos ministro įsakymu pernai lapkričio 26 d. pakeisto Lietuvos aplinkos normatyvinio dokumento (LAND) iš Klaipėdos uosto teoriškai negalima išvežti nė vieno kubinio metro iškasto grunto į jūrą. Lietuva nusistatė griežčiausius reikalavimus leistinai organinio alavo junginių normai viename sauso grunto kilograme - iki 1 mikrogramo. Tuo tarpu kitose valstybėse šis normatyvas yra nuo 100 iki 1000 mikrogramų.
Aplinkos ministerija neleido Klaipėdos apskrities viršininko administracijai perleisti apie 7 mln. Lt ES paramos nuskendusių laivų kapinėms išvalyti.
Kyla klausimas - kodėl taip yra? Ar Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos nesusikalba tarpusavyje, ar tarp aplinkosaugininkų trūksta jūrinius dalykus išmanančių specialistų, ar išsikėtojęs biurokratizmas joje jau pasiekė kritinę ribą, ar kur kitur šuo pakastas? Atrodo, ir ministrai keičiasi, o situacija lieka tokia pati. Kad ir kaip būtų, bet ekonominės recesijos sąlygomis švaistyti milijonus dėl to, kad biurokratai aklai laikosi įstatymų raidės - nedovanotinas išlaidavimas.
Vidmantas MAŽIOKAS
