Prognozuojama, kad krova Klaipėdos uoste gali kristi iki 24-25 mln. tonų. Uosto direkcijos pajamos dėl to sumažės 25-30 mln. litų. Tai verčia Susisiekimo ministeriją, direkciją ir uosto kompanijas ieškoti kitų projektų finansavimo šaltinių, peržiūrėti 2008-2013 metų investicinę programą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje pritarta tam, kad žemsiurbės įsigijimo klausimas būtų atidėtas iki kitų metų pabaigos, o jai numatytos lėšos atitektų uosto infrastruktūrai gerinti.
Posėdžiui pirmininkavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė, kad pirmiausia reikia ryžtingai veikti bandant pritraukti Europos Sąjungos paramos lėšas uosto akvatorijos gilinimo darbams. Kitas labai svarbus uždavinys - sukurti teisinius mechanizmus, kad būtų leidžiama uosto naudotojams investuoti savo lėšas į uosto infrastruktūrą.
Pasak E. Masiulio, artimiausiu metu bus parengtos tipinės Uosto direkcijos ir uosto naudotojų sutartys, pagal kurias trūkstant valstybės lėšų investicijoms bus galima naudoti ir privačias lėšas. Trečias variantas - investuoti į tuos projektus, kurie artimiausiu metu pritrauktų į uostą kuo daugiau krovinių.
Posėdyje svarbiu projektu pripažinta naujo pirso, krantinių bei terminalų statyba šiaurinėje Jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojame teritorijoje. Beje, šis projektas reikalauja mažiausia valstybės lėšų - apie 18,5 mln. litų. Kompanijos investicijos į iki 2017 m. sudarys apie 190 mln. litų. Teigiama, kad įgyvendinus šį projektą krovą uoste kasmet padidėtų apie 4 mln. tonų, Uosto direkcija iš rinkliavų per metus gautų papildomai 17 mln. litų pajamų.
Analogišką įvertinimą gavo ir Laivų krovos akcinės bendrovės "Klaipėdos Smeltė" planai Klaipėdoje įkurti konteinerių paskirstymo uostą. Jis kainuosiantis kur kas brangiau, bet per laikotarpį iki 2017 metų duos papildomai 6 mln. tonų krovinių ir daugiau kaip 2 mlrd. litų pajamų.
Svarbia laikoma ir UAB Klaipėdos konteinerių terminalo plėtra. Pripažįstama, kad abiems konteinerius kraunančioms kompanijos reikia sudaryti sąlygas plėstis, nes jie ir toliau išlieka vienu iš prioritetinių Klaipėdos uosto krovinių.
Pasak ministro, labai aktualus klausimas - gylis uoste. Todėl labai sparčiai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir nuspręsti, ar 14 m gylis uosto kanale pietinės dalies link nepadarytų žalos aplinkai.
Dalia Bikauskaitė
