Verslininkų konfliktai uoste sukėlę situacijų, kurios panašios į diversijas ir gali kartotis.
Nors verslininkai pripažįsta, kad karo stovio padėtis yra nenormali, tačiau, susėdę prie bendro stalo, neieško kompromisų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Sigitas Dobilinskas bandė užsitikrinti, kad tarp uostininkų besitęsiantys ginčai nevirstų eiline diversija. Prie vieno stalo susodintos konfliko dalyviai – „Klaipėdos Smeltės“ atstovai iš vienos ir Klaipėdos šaldytuvų terminalo bei Birių krovinių terminalo atstovai iš kitos pusės.
Tarp jų jau trejus metus tęsiasi nesutarimai dėl krantinių. Dėl to pernai per valstybės dienos šventę prie vienos krantinės buvo nutrauktas elektros energijos ir vandens tiekimas. Vėliau buldozeriais išdraskyta automobilių stovėjimo aikštelė. Skaudžiausiu nesutarimų rezultatu tapo tai, kad net keturioms paroms užblokuota galimybė prie krantinių pastatyti iš JAV vištieną atplukdžiusį laivą “Ref Star”. Prieš tai geležinkelio vagonais buvo užblokuoti bendrovės, su kuria konfliktuojama, priėjimai prie sandėlių.
Kuri pusė vienoje ar kitoje situacijoje teisi, sunku išnarplioti netgi teisininkams. Ginčai dėl krantinių naudojimo sprendžiami teismuose.
Galutinis taškas Aukščiausiajame teisme turėtų būti padėtas maždaug po pusmečio. Šiuo metu, šachmatininkų terminais tariant, yra patinė padėtis. Tačiau kiekviena pusė stengiasi išgauti tai, kas jai naudingiausia.
Nustatyta tvarka, pagal kurią 100-ąją krantinę „Klaipėdos Smeltė“ naudoja kartu su Klaipėdos šaldytuvų terminalu. Pagal teismo sprendimą jai priklauso 59 metrai 100-osios krantinės dalies. Prie tos krantinės dalies, kur ir gylis mažas, neįmanoma pastatyti didesnio laivo.
Reguliuoti ginčą ėmėsi Uosto direkcija. Ji paprašė, kad 101-102-ąją krantines galinti naudoti “Klaipėdos Smeltė” prie jų leistų švartuoti ir į Klaipėdos šaldytuvų terminalą atplaukiančius laivus. Uosto kapitonas paprašė, kad abi bendrovės pateiktų prie šių krantinių norimų švartuoti laivų sąrašus.
Praėjusią savaitę, kai bandyta laivą “Ref Star” statyti prie 101-102-osios krantinių, kurias naudoja „Klaipėdos Smeltė“, paaiškėjo, kad ten stovi “Klaipėdos Smeltės” bendrovės barža su metalo laužu.
Spręsti šią situaciją sudėtinga, nes “Klaipėdos Smeltė” nuomoja krantines ir turi interesą statyti savo laivus. Tačiau kur statyti Klaipėdos šaldytuvų terminalo laivus? Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasiūlė laikiną variantą – Klaipėdos šaldytuvų terminalo laivus statyti prie pastatytų 82-89-osios krantinių, kurios dar neišnuomotos “Klaipėdos Smeltei”.
Kita ginčų dėl krantinių linija yra ta, jog Birių krovinių terminalo atstovai tikina, kad jiems priklauso 101 ir 102-oji krantinės, kurias dabar naudoja “Klaipėdos Smeltė”.
2002 metais “Klaipėdos Smeltė” kartu su Igorio Udovickio verslo kompanija įkūrė Birių krovinių terminalo bendrovę, kur akcijos buvo padalintos po 50 procentų. Pagal tuomet pasirašytą susitarimą Birių krovinių terminalui numatytos 101-104-oji krantinės. Jas iš Uosto direkcijos nuomojo “Klaipėdos Smeltė” subnuomodama Birių krovinių terminalui. Kai tarp Birių krovinių terminalo steigėjų prasidėjo nesutarimai, pakibo daug turtinių klausimų. Birių krovinių terminalo vadovybė teisme įrodinėja, kad krantines ji turi ne subnuomoti, o tiesiogiai nuomoti iš Uosto direkcijos. Kol vyksta ginčas teismuose, Uosto direkcija 101 ir 102-ąją krantines vadovaudamasi teismų sprendimais skyrė naudoti “Klaipėdos Smeltei”, o 103 ir 104-ąją krantines – Birių krovinių terminalui. Tokį sprendimą Uosto direkcija priėmė vedama intereso, kad uoste būtų kraunama daugiau krovinių. “Klaipėdos Smeltė” prie giliavandenių 101 ir 102-osios krantinių krauna “Kuusakovski” teikiamą metalo laužą.
Tačiau Birių krovinių terminalo atstovai su tokiu skirstymu nesutiko. Tikinta, kad pažeidžiama jų konstitucinė teisė į nuosavybę. Mat 101 ir 102-ojoje krantinėse už Birių krovinių terminalo pinigus (apie 1 mln. litų) įrengti elektros ir vandentiekio tinklai. Birių krovinių terminalo atstovai aiškino, kad “Klaipėdos Smeltė” prie šių krantinių kraudama metalo laužą gadina Birių krovinių terminalui priklausantį turtą. Taip pat Birių krovinių terminalo atstovai aiškina, kad neturint 101 ir 102-osios krantinių stabdoma tolimesnė jų plėtra.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas teigė, kad geriausia išeitis būtų 101-104-osios krantinių iš viso nenaudoti, kol jų panaudojimas nebus išpręstas teismuose. Tačiau krantinių suspendavimas pakenktų ne tik uosto krovai, bet ir pačioms bendrovėms. Labai logiška būtų, kad verslininkai bandytų susitarti. Tačiau prieštaravimai tarp jų labai gilūs ir į bendras kalbas nesileidžiama.
Vidmantas Matutis
