Reakcija Lietuvoje, daug žemės ūkio produkcijos eksportuojančioje šalyje, buvo labai audringa ir ne visai adekvati. Tas sukrėtimas suteikė mums visiems progą pamatyti pasaulį kur kas plačiau, nei buvome įpratę. Ir tas pasaulis pasirodė kur kas artimesnis, nei galėjome tikėtis.
Jei paklaustumėte mūsų artimiausių kaimynų apie lietuviškus produktus, išgirstumėte daug pačių geriausių atsiliepimų. Lietuviškų maisto produktų kokybė tapo standarto ženklu. Tad mūsų gamintojų produkcija turi milžinišką potencialą užsienio rinkose. Visur, kur teko pristatyti žemės ūkio gaminius, girdėjau tik pozityvius vertinimus. Ir tai išties džiugina ir teikia vilties, o mes darome viską, kad Lietuvai atsivertų didžiausios pasaulio rinkos.
Lietuvoje pagaminti produktai atitinka pasaulinius standartus, tad gali tapti tikra vaišių stalo puošmena. Mūsų žmonės yra darbštūs, nebijantys sunkumų ir atkakliai siekiantys savo tikslų – tuo įsitikinu kas kart susitikęs su žemdirbiais. Jie pasiryžę kantriai ir ilgai dirbti dėl geresnės savo ir savo vaikų ateities. Tačiau žemdirbiams ir gamintojams reikia stabilumo ir tuo privalo pasirūpinti valdžia. Kad ir kokios peripetijos virtų politinėje arenoje, eiliniai Lietuvos žmonės turi būti užtikrinti dėl rytojaus, ramiai dirbti ir žinoti, kad jų darbas bus įvertintas.
Kad Lietuva mokėjo ne tik auginti, bet ir parduoti, liudija mūsų tarpukario istorija. Tuomet gamyba kasmet didėjo vidutiniškai 4 proc., būtent iš eksporto buvo sukuriama beveik pusė šalies nacionalinių pajamų. To meto Lietuvos žemės ūkio gėrybės keliavo į JAV, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Liuksemburgą. Kodėl gi nepakartojus istorinio kelio?
Šiandien daug dirbame, ieškome naujų rinkų, kuriose galėtume realizuoti lietuvišką produkciją. Ir turiu pasakyti, kad mums neblogai sekasi. Šiemet, „AgroBalt“ parodos metu, bendravau su atstovais iš JAV. Jiems yra labai įdomi mūsų produkcija – šiuo metu mūsų bendrovės gabena pieną, sūrį, kitus pieno produktus. Taip pat laukiame leidimų mėsos produktams.
Po susitikimo su Brazilijos žemės ūkio ministru Neri Geleriu, ministras asmeniškai pažadėjo tarpininkauti dėl žuvų ir pieno produktų eksporto leidimų į Braziliją. Tai parodo itin aukštą pasitikėjimą mūsų valstybe, esame vertinami kaip eksporto partneriai. Jau buvo atliktas auditas, teigiamai įvertinęs Lietuvos valstybinės žuvininkystės produktų kontrolės sistemą.
Dar viena gera naujiena mus pasiekė iš Kinijos. Ši valstybė milžinė keičia kryptį ir ketina įsileisti į savo rinką daugiau produkcijos iš kitų valstybių. Lietuvos produktai taip pat patenka į šį sąrašą. Viliuosi, kad jau netrukus kinai galės paragauti lietuviškos dešros, sūrių ar kitų mėsos, pieno arba žuvies produktų. Honkongas Lietuvos gamintojams pristatė savo rinką kaip nesuvaržytą ir laukiančią mūsų maisto produktų.
Lietuviško pieno, sūrių bei kitų produktų laukia ir Uzbekistane bei Moldovoje. Dvi saulėtosios rinkos yra pasirengusios priimti ne tik mūsų gaminius, bet ir gyvulius. Stiprėjanti Azijos regiono valstybė Uzbekistanas yra ilgametis Lietuvos prekybos žemės ūkio ir maisto produktais partneris. Lietuvos ir Uzbekistano santykiuose gausu nišų bendradarbiavimui: uzbekus domina ne tik gaminiai, bet ir mūsų galvijai, jų uzbekai ypač laukia. Reikia pastebėti, kad mums palankia kryptimi keičiasi musulmoniškas pasaulis – vis dažniau girdime apie kiaulienos poreikį.
Tiek uzbekus, tiek moldavus domina dėstytojų ir studentų mainai, moksliniai tyrimai žemės ūkio, socialinių mokslų ir kitose srityse, sodininkystė ir daržininkystė.
Nuo pat savo kadencijos pradžios akcentuoju, kad Lietuvai itin svarbu turėti kuo daugiau aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų. Jų išsilavinimui turi būti skiriama itin daug dėmesio, nes dabartiniu metu specialistų trūksta, ypač kaimo vietovėse. Smagu, kad sulaukiame kvietimų bendradarbiauti, keistis turima patirtimi, įgyvendinti naujus projektus. Kuo daugiau patirties studentai įgys studijuodami, tuo aukštesnės kvalifikacijos specialistų turėsime.
Su artimiausia kaimyne Baltarusija dėl šiuo metu siaučiančio kiaulių maro bendrai ieškome kelių, kurie leistų bent iš dalies panaikinti draudimus ir eksportuoti kiaulieną iš tų regionų, kurie nesusidūrė su kiaulių maru.
Dar vienu, manau, labai perspektyviu prekybos partneriu gali tapti Ukraina. Nors šiuo metu šalį krečia neramumai, ji yra tvirtai pasiryžusi atsitiesti ir stabilizuoti padėtį. Neseniai Ukrainos agrarinės politikos ir maisto pramonės ministro Igorio Švaiko kvietimu lankiausi Kijeve. Su ministru kalbėjomės tiek apie Ukrainos, tiek apie Lietuvos žemės ūkį. Mes Lietuvoje jau esame stipriai pažengę ir įveikę nemažai laiptelių žemės ūkio modernizavimo link, Ukraina dar tik pradeda šį kelią. Tad mes privalome ją paremti ir padėti. Esu dėkingas Ukrainai už šiltą priėmimą, nuoširdžius padėkos žodžius ir įteiktą garbingą apdovanojimą už Lietuvos ir Ukrainos santykių plėtojimą. Šį apdovanojimą visų pirma vertinu kaip padėką Lietuvai už paramą ir pagalbą bene sunkiausią dabartinės Ukrainos istorijos valandą. Šiandien su Ukraina pasitvirtinom veiksmų planą ir net neabejoju, kad rytoj tai bus lygiavertė partnerė, su nauja kokybe ir naujomis galimybėmis.
Mes, kaip ministerija, esame pajėgūs atverti daugybę rinkų, pasirašyti sutartis, tačiau svarbu, kad turėtume ką vežti, ką eksportuoti. Privaloma ne tik nubrėžti ir patvirtinti vystymosi strategiją, dar reikia jos laikytis ir siekti, kad visi iškelti tikslai būtų įgyvendinti. Todėl būtinas ministerijos ir žemdirbių bei gamintojų susitelkimas bei bendras darbas. Tikiu, kad dirbdami kartu sėkmingai plėsime eksporto ribas ir parduosime aukštos kokybės lietuviškų mėsos, pieno ir žuvies produktų ne tik Europai, bet ir kitiems žemynams.
