„Ne visos valstybės nori padėti kol kas. Reikia jas raginti, reikia priminti, kad čia tik pradžia, čia tik pirmieji maratono kilometrai. Tą reikia labai aiškiai išsakyti ir kolegoms Briuselyje, perdaviau pažadą tai padaryti“, – BNS telefonu po vizito antradienį sakė G. Landsbergis.
Jis Ukrainoje susitiko su šios šalies užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba, kitais Ukrainos politikais ir pareigūnais.
Lietuvos diplomatijos vadovas teigė aptaręs būdus paremti Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą.
Anot jo, ES šalys turi tęsti karinę ir finansinę paramą Ukrainai.
Taip pat, pasak ministro, bendrija privalo skelbti naujas sankcijas Rusijai, įvesdama energijos išteklių iš šios šalies importo embargą ir atjungdama visus bankus nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT.
„Negalime sustoti tik pradėję bėgimą. Rusija dar nėra atribota nuo finansinių resursų“, – sakė G. Landsbergis.
„Tie pinigai keliauja atgal į Rusiją kareivių atlyginimams, šoviniams ar sprogmenims, – pridūrė jis. – Akivaizdu, kad tai negali tęstis.“
Pasak užsienio reikalų ministro, ES šalių lyderiams praėjusią savaitę pasisakius už Ukrainos integraciją į bendriją, Europos Komisija neturi „padėti į stalčių“ Kyjivo prašymo stoti į bloką.
„Politinius pareiškimus turi lydėti administraciniai, praktiniai Komisijos sprendimai. Turi būti pateiktos gairės dėl Ukrainos kandidatės statuso, kada jis bus suteiktas, kokia forma bus suteiktas. Norime tai matyti“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Jis tvirtino šiuos klausimus kelsiantis kitą savaitę vyksiančiame ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą ES anksčiau įšaldė Rusijos centrinio banko turtą, paskelbė prekybos apribojimus, atjungė dalį Rusijos ir Baltarusijos bankų nuo atsiskaitymų sistemos SWIFT, įtraukė kelis tūkstančius abiejų šalių pareigūnų ir oligarchų į juoduosius sąrašus.
Lietuva yra viena aktyviausių kandidatės į ES statuso Ukrainai suteikimo rėmėjų.
