Su portalu tv3.lt bendravę ukrainiečiai iki šiol neranda atsakymo, kodėl Rusija užpuolė jų žemę ir naikina tautą.
„Aš nežinau priežasties. Negaliu suvokti ir įsisąmoninti, kas galėjo tokio baisaus nutikti, kad jie nusprendė užpulti Ukrainą, o ne derėtis. Mūsų gelbėti nuo nieko nereikia, niekas to nenori. Visi juos veja iš šalies – mes į Rusiją nenorime. Mes norime namo“, – sako Lietuvoje apsistojusi dviejų vaikų mama iš Mykolajivo.
Lietuvoje dirbantis vyras ėjo iš proto dėl šeimos saugumo
36-erių ukrainietė Irina Savčenko su dukterimis Anna ir Oleksandra į Lietuvą atvyko tik su dviem nedideliais lagaminais.
Penkias paras trukusi kelionė šeimą gerokai išvargino. Trise jos paliko namus Mykolajive ir kirto net 6 valstybių sienas: pradedant Moldova, baigiant Lenkija ir Lietuva. Irina pripažįsta, kad tai buvo pirma šeimos išvyka į užsienį – anksčiau jos niekada nekėlė kojos iš Ukrainos.
Atsakymas, kodėl šeima traukė į Lietuvą, aiškus ir paprastas – šeimos galva Oleksandras jau 4 metus čia dirba tolimųjų reisų vairuotoju, taip pat turi leidimą gyventi šalyje. Kai vyrą pasiekė žinios apie karą tėvynėje, dėl savo šeimos jis ėjo iš proto, nemiegojo per naktis.
„Jis labai nervinosi, širdies lašus gėrė. Juk dirba – negali dieną gerti vaistų, tai tik naktį, po darbo, kad nepaveiktų vairavimo“, – pasakojo Irina. Vyras nurimo tik tada, kai jo šeima sėkmingai pasiekė Lietuvą.
Savčenko šeima ketino išsinuomoti butą Vilniuje, leisti vaikus į mokyklą, tačiau planai apsivertė aukštyn kojomis, kai būsto jiems taip ir nepavyko rasti.
Irina priėmė nelengvą sprendimą – su dukromis kovo pabaigoje išskrenda į Italiją pas giminaičius.
„Nusipirkome bilietus į Italiją. <...> Galvojome, kad pavyks išsinuomoti butą ir užsikabinti čia, nes čia daugiau galimybių, mokyklų, kalba žmonės rusiškai, mums lengviau bendrauti. O Italijoje bus tik gyvenamoji vieta“, – apgailestavo moteris.
Kurtinantys sprogimai privertė išvykti
Irina prisimena, kada galutinai apsisprendė su vaikais palikti namus. Kertinis lūžis įvyko 8-ąją karo dieną, penktadienį, kai jų gyvenamajame kvartale nesiliovė šūviai.
„Tai buvo diena, kai šalia mūsų šaudė labai garsiai. Visą dieną. Buvo garsu, baisu, išvis neaišku, kur šaudo. Nusprendėme, kad ryte, pasibaigus komendanto valandai, išvažiuosime. Tą dieną, kai jau arčiau Mykolajivo ėmė eiti rusų pajėgos, išvažiavome. <...>
Galvojome, kad praeis pro mus, kad mūsų neužkliudys. Bet su mažu vaiku, kai ji visa tai girdi, sako, kad reikia į rūsį leistis... Taip nusprendėme – išvažiuoti“, – dalijasi Irina ir jos balsas nutyla, akyse pasirodo ašaros.
Mamos pasakojimą papildo 14-metė Anna. Ji prisimena, kad iki lemtingojo penktadienio Mykolajive buvo beveik tylu, tik girdėjosi karo technikos garsai, šūviai, sprogimai iš Chersono, nutolusio per 60 kilometrų.
„Pas mus buvo tyliau, galvojome, kad pas mus jie neateis. Ėjo pirma rusų kolona į Mykolajivą, tai ją sudaužė. O paskui visgi atėjo antra kolona, pradėjo judėti iš abiejų pusių, – kaip tik iš tos pusės, kur mes gyvename. Yra gatvė, kurioje namų neliko, pas daugelį mano pažįstamų nebėra namų“, – dėstė mintis mergina.
Matė visko: nuo Molotovo kokteilių iki plėšikų
Paklaustos, kokius karo vaizdus matė Mykolajive, Savčenko šeimos moterys piešė žiaurius įvykius. Pavyzdžiui, jų mieste buvo susprogdinta degalinė – ugnies stulpą Irina matė savo akimis.
„Raketos į mus pateikė jau pirmą karo dieną, bet manėme, kad tai viskas. Tiesiog netikėjome tuo, kas dedasi. Aš nebežinau...“, – Irinai išsenka žodžiai.
Vos prasidėjus karui, vasario 24 d. apie 5 val. ryto link Mykolajivo skrido raketos. Irina sprogimo padarinius pajautė net savo pačios namuose.
„Kai raketa sprogo, jūs žinote, kilo banga, durys visos atsidarė ir užsitrenkė. Po to jau puoliau skaityti žinių, kol supratau, kas vyksta. Iki tol visi miegojo ramiai, net minties nebuvo, kad karas“, – prisimena moteris.
Tą ankstų rytą Irinos tėvas jau važiavo į darbą, o išgirdęs sprogimą iškart skambino dukrai ir įspėjo nevesti mergaičių į mokyklą. Šeimą sukaustė baimė – bijojo nuvykti net į parduotuvę, nors nuo namų ji nutolusi už 5 minučių kelio. Kai per pietus nuvažiavo į prekybos centrą, lentynos jau buvo tuščios – Irina pagriebė paskutinę pakuotę pieno.
O karui įsibėgėjus pasimatė vis daugiau ženklų, kad ukrainiečiai pasiruošę ginti savo šalį. Irina teigė mačiusi ištisas virtines pagamintų ir paruoštų naudoti Molotovo kokteilių.
„Pas mus visi, kas tik nori, jau išmoko Molotovo kokteilius gaminti. Jų tiek daug – nesitikėjau tiek pamatyti. Užpildytos dėžės buteliams, žmonės kaupia. Iš karto paplito Molotovo kokteilio receptai. <...> Kai prasidėjo karas, mes nesitikėjome, kad pas mus tiek visko, kad esame taip pasiruošę, galime duoti smūgį atgal“, – su pasididžiavimu sako Irina.
Mykolajive siautėjo ir vadinami marodieriai – Irina girdėjo, kad jie plėšė vieną sudegusią parduotuvę. Moteris patikino, kad tokiems nusikaltėliams Ukrainoje riesta: žmonės juos plėve apvynioja aplink stulpus ir palieka.
Ginti tėvynės veržiasi visi, o Zelenskis – tautos vedlys
Tiesa, Savčenko šeimos galva Oleksandras iš pradžių norėjo pats vykti į Ukrainą – stverti ginklą ir stoti prieš Rusiją. Tačiau žmona jį atkalbėjo, nes jis vienintelis išlaiko šeimą, o ir karių Ukrainoje pakanka, nes vyrai masiškai puolė registruotis į gynybos dalinių gretas.
„Vyro brolis, krikšto tėvas – daug mūsų pažįstamų iš karto nuėjo registruotis į karo tarnybą, bet juos išsiuntė namo, pasakė, kad daliniai perpildyti. Tik užsirašė jų pavardes. Tai ir sakiau vyrui, koks tikslas jam atvažiuoti, jei tiesiog su mumis sėdės ir lauks.
Labai daug žmonių pirmomis karo dienomis nuėjo į savanorius, užsirašė į karo tarnybą, savigynos dalinių – viskas buvo perpildyta“, – kalba Irina.
Vis dėlto moteris žavisi, kad jos tauta šitaip susivienijo, šitaip didvyriškai elgiasi. Ji teigė nesitikėjusi, kad gali nutikti kažkas panašaus. Karo akivaizdoje Ukrainos žmones veda į priekį ir prezidento Volodymyro Zelenskio elgesys. Irina išdėstė savo nuomonę apie šį politiką.
„Kai jį išrinkome, niekas nežinojo, koks jis bus politikas, kokia linkme pasuks. Kažkokias reformas darė. Bet kai prasidėjo karas – absoliučiai niekas nesitikėjo, kad jis liks šalyje. Pas mus visi jį palaiko vien dėl to, kad jis su tauta, o ne išėjo. Jeigu kažkas anksčiau juo abejojo, dabar visi tapo jam palankūs, jį palaiko“, – įsitikinusi moteris.
Dėl karo kaltina tik vieną žmogų
O dėl suniokotos Ukrainos ir visų karo žiaurumų ukrainiečių šeima kaltina tik vieną asmenį – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Jį jau tiek kartų visi prakeikė, aš nežinau, kodėl iki šiol gyvas. Jam jau ir romai turbūt kažką pribūrė, apie jį tiek žmonių blogai galvoja, o jis dar vis gyvas. Daugiau nieko nekaltiname, tik jį vieną“, – tvirtai kalbėjo Irina.
Jai pritarė ir dukra Anna: „Jeigu ne Putinas, mes dabar sėdėtume namuose ir nieko tokio nebūtų nutikę.“
Pamatyti, kaip ukrainiečiai nepalūžta karo akivaizdoje, galite šiame vaizdo įraše:
