Dalis Lietuvos ūkininkų bando išgelbėti derliaus likučius po Lietaus. Tegalima skaičiuoti, kokius milijoninius nuostolius ūkininkai patirs. Tačiau pinigai iš valstybės iždo kompensacijoms nepasipils.
Valdininkai aiškina, kad tokios įmirkusios žemės jie neregėjo keturiasdešimt metų. Visgi, net paskelbus ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje, paaiškėjo, kad lėšų valstybės rezerviniame stabilizavimo fonde yra mažiau nei du milijonai eurų, tad nepakaktų net Kupiškio ūkininkų nuostoliams padengti.
Žemės ūkio ministras, premjeras, net Prezidentė prašo Europos Komisijos paramos. Atkreipkite dėmesį, kad Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris priverčia laukti Dalią Grybauskaitę.
Tačiau laukimas nepasirodys beprasmis. Junkeris leidžia suprasti, kad Europos Sąjunga dalį žemdirbių nuostolių kompensuos.
Žemės ūkio ministerija yra skaičiavusi, kad nuostoliai gali siekti daugiau nei keturiasdešimt milijonų eurų, paveikta beveik trečdalis grūdinių kultūrų, bet dabar Europos Komisija pati tikslins ir vertins nuostolių mastą ir tik po to spręs ar skirti pinigų Lietuvos žemdirbiams. Greičiausiai sprendimas bus paskelbtas kitais metais.
Patys ūkininkai draustis nelinkę
Prašyti atlyginti nuostolių nereikėtų, jei veiktų efektyvi draudimo sistema. Vienintelė Lietuvoje pasėlius draudžianti vokiečių „VH” – ūkininkų tarpusavio draudimų bendrija – nuo ilgalaikio lietaus nedraudžia.
Tačiau Lietuvos ūkininkai iš principo vengia draustis, nors net pusę draudimo įmokos sumos ūkininkams kompensuojama iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų.
„O ar Jūs pats draudžiatės? Ar draudžiasi Jūsų bendrovės? Ne. Niekas. Nei mano kas nors draudžiasi, nei Lietuvos ūkininkai gali draustis, nes tokioje brangioje draudimo kompanijoje, kokia viena Lietuvoje dirba vienintelė, tai draudimas neturi jokios praktinės prasmės“, – kalbėjo R. Karbauskis.
Šiemet apsidraudė tik 700 – TAI ūkininkų iš šimto tūkstančių, taigi, šis skaičius nesiekia net procento. Žemės ūkio ministerija siūlo išeitį – ūkininkai esą patys turėtų per porą metų įsteigti rizikos valdymo fondą.
O jei ūkininkai išreikštų norą, dalį pinigų į fondą skirtų ir valstybė, nes netrukus Europos Sąjunga leis tam naudoti pinigus iš Kaimo plėtros programos.
„Šiuo atveju, kadangi mokės ne tik ūkininkas, mokės ir perdirbėjas, ir iš Europos sąjungos kaimo plėtros programos ir, tikimės, kad kažkiek iš nacionalinio biudžeto prisidės, tai bet kokiu atveju ūkininkas gaus daugiau, negu jis įmoka“, – sako žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
Nori vis daugiau
Tačiau ūkininkų apetitas kyla – ūkininkų sąjunga pabrėžia, kad valstybė kasmet fondui privalo skirti po 40 milijonų eurų.
„Aš įsivaizduoju, principas – vat tas ratas. Gamintojas, perdirbėjas ir prekybininkas. Vidus, kuris sudaro apie 30 procentų, turėtų būti valstybės. Valstybė turėtų įdėti apie 40 milijonų savo lėšų kasmet“, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.
„Na, jie nori, kad biudžetas jiems viską finansuotų, jie mano, kad mokytojai, gydytojai ir taip toliau privalo išlaikyti stambų žemės ūkį. Tai yra parazituojantis verslas, kuris sukuria BVP mažiau, negu realiai gauna paramos“, – savo nuomonę išsakė Seimo narė Aušra Maldeikienė.
„Šitas sektorius nenori mokėti mokesčių, nori draudimą gauti iš likusios visuomenės, jeigu kas nors atsitinka, kai būna geri orai, geri derliai ir krūvos pinigų, jie, aišku, nenori šitų pinigų mokėti į kažkokias draudimo sistemas, kurios išlygintų šiuos pajamų svyravimus“, – mano ekonomistas Raimondas Kuodis.
Pasėlių draudimo bendrovės vadovas aiškina, naujas fondas pajamų svyravimų nelygins, o atvirkščiai – programuos korupcinius santykius.
„Kai įvyks žalos, patirs nuostolių, tada atsiras problema, kaip objektyviai jas įvertinti, kai nebus arbitro, pavyzdžiui, iš užsienio, kuris pasakytų: tai yra gerai, tai yra blogai. Ir mes žinome, kad pas mus gauna kartais daugiau išmokų tie, kurie yra arčiau valdžios, ar turi kažkokių kitokių svertų“, – tikina „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Navickas.
Kol ūkininkai murkdosi, žemės ūkio ministerija reiškia viltį, kad ūkininkų rizikos valdymo fondas bus įkurtas greičiau nei per 2 metus.
Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.