Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad pagal pataisytą Karo prievolės įstatymą į kasmet rengiamus dviejų-trijų mėnesių bazinius karinius mokymus, pritrūkus savanorių, bus šaukiami „atsitiktinai“ atrinkti karo prievolininkai. Neabejotina, kad pagal šią „lietuvišką ruletę“ į kariuomenę vėl nereikės eiti aukštų politikų, įžymių pramogų verslo veikėjų ir milijonierių sūneliams. Tačiau kai kuriems jauniesiems ūkininkams per patį sėjos ar javapjūtės įkarštį tikrai teks kurį laiką saugoti valstybę, į kurią jau numojo ranka daugelis kitų visuomenės sluoksnių. „Ūkininko patarėjo“ žiniomis, Krašto apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei ir Seimui atšaukti dabar galiojančią išlygą, kad karo prievolės atlikti nešaukiamas vienintelis darbingas ūkininko partneris. Centristinė Permainų koalicija tęsia buvusios socialdemokratinės valdžios tradicijas – kairieji prieš porą metų kariuomenės maitintoją žemdirbystę atsisakė pripažinti alternatyva karinei tarnybai, nors tokia privilegija Lietuvoje naudojasi „netradicinių tikėjimų“ išpažintojai ir Mahatmos Gandžio pasekėjai.
Nepabuvęs kareiviu, nebus geras žemdirbys...
Paskutiniaisiais ikikriziniais metais Lietuvos ūkininkams labai trūko pagalbininkų sudoroti derlių, jaunimas nenorėjo rinktis sunkios, nedėkingos žemdirbio profesijos. Žemdirbių organizacijos net prašė valdžios leisti įsivežti darbininkų iš Ukrainos, Baltarusijos. Į 2008 m. kovo 28 d. vykusio Žemės ūkio rūmų suvažiavimo rezoliuciją buvo įtrauktas ir pageidavimas, kad Vyriausybė darbą žemės ūkyje pripažintų alternatyva tarnybai kariuomenėje. Tikėtasi, kad gal bent tai sugundys jaunimą likti kaime, užuot veržusis į miestus ir užsienį.
Tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas atrėžė žemdirbių savivaldos vadovams, kad „atsižvelgiant į LR nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 23 skyriaus nuostatas, alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba numatyta tiems, kurie dėl savo religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu rankoje, jos tikslas - ugdyti piliečius ir sudaryti jiems galimybę prie krašto gerovės prisidėti civilinio pobūdžio visuomenei naudingu darbu“. J.Olekas gražbyliavo, kad, „dirbdami privačiame sektoriuje“, Lietuvos žemdirbiai nestiprina valstybės, „nesaugo tautinių vertybių“, neišmoksta visuotinio pilietinio pasipriešinimo būdų.
Alternatyvioji tarnyba – ligoninėse ir prieglaudose
Norėdamas dar labiau sugluminti ūkininkus, tuometinis krašto apsaugos ministras ištraukė ir LR Vyriausybės 2000 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 206. Šis dokumentas nurodo, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atliekama ligoninėse ar socialinės globos įstaigose. Ten jehovistai ir pacifistai, plaudami palatų grindis ir „anteles“ , esančias po nepasikeliančių pacientų lovomis, anot J.Oleko, „įgyja patirties ir žinių, kurios bus naudingos ginant valstybę“. „Jeigu įstatymai nuo privalomosios karo tarnybos atleistų ir žemės ūkyje dirbančius jaunuolius, diskriminuojami pasijustų kitokias profesijas turintys vaikinai ir merginos, o žemės ūkis būtų nepagrįstai privilegijuojamas kitų ūkio šakų atžvilgiu“, - tvirtino J. Olekas.
Rezervistams leidžiama nuimti derlių
Tiesa, vienas socialdemokratų partijos lyderių 2008-aisiais „paguodė“ ūkininkus, kad Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis leidžia privalomąją pradinę karo ir alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą atidėti šauktiniui, jei jis ūkininko šeimoje yra vienintelis darbingas vyras, 26 straipsnio 3 dalis ūkininkus, jų šeimų narius, žemės ūkio specialistus (atsargos karo prievolininkus) per sėją, šienapjūtę ir nuimant derlių atleidžia nuo eilinių karinių mokymų (pratybų), o pagal Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį vienintelis darbingas ūkininko partneris karinės prievolės atlikti nešaukiamas.
Visa tai išvardijęs, J.Olekas 2008 m. balandžio 29 d. Žemės ūkio rūmų pirmininkui Broniui Markauskui adresuotame rašte paskelbė verdiktą: žemdirbio amatas neatleidžia nuo karinės tarnybos, be to, abejotina, ar tokia nuostata atitiktų Konstituciją. 2008 m. rudenį J.Olekas apskritai sustabdė Lietuvoje privalomąją karinę tarnybą, todėl kurį laiką ŽŪR iniciatyva buvo neaktuali.
Per daug išimčių duonos augintojams
Šiemet kovo 31 d. Andriaus Kubiliaus Vyriausybė pritarė naujai karo prievolės sampratai. Pagal ją pataisytas Karo prievolės įstatymas. Ministrų kabineto nuomone, Lietuvos ūkininkų šeimose atsirado neįtikinamai daug „vienintelių darbingų šaukiamojo amžiaus vyrų, kuriems įstatymai leidžia netarnauti kariuomenėje“. Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės komanda parengė ne tik naują Karo prievolės įstatymo redakciją, bet ir Ūkininko ūkio įstatymo pataisą (tik apie ją per spaudos konferencijas nekalbama). Krašto apsaugos ministerija siūlo iš Ūkininko ūkio įstatymo nuo 2011 m. kovo 1 d. visiškai išbraukti 10 str. 5 dalį, „prieštaraujančią Karo prievolės įstatymui“.
Ir maitins, ir kariaus?
2002 m. Krašto apsaugos ministerija užsakė sociologinį tyrimą, kaip atrodo statistinis Lietuvos karo prievolininkas. Paaiškėjo, kad dažniausiai kariuomenėje tarnauja 19-os metų lietuviai, pašaukti iš mažų miestelių ir kaimų, turintys profesinį arba vidurinį išsilavinimą, kilę iš gausių neturtingų šeimų. Tokie „socialiniai tipažai“ ir bus „atsitiktinai“ pašaukiami į numatomus bazinius karinius mokymus. Ne milijonierių ar oligarchų įpėdiniai.
Vakarų valstybėse karinę uniformą apsivelka ministrų, premjerų vaikai, net princai. O iš Lietuvos valdžios atstovų tik Seimo narės Auksutės Ramanauskaitės- Skokauskienės duktė kapitonė Inga Jancevičienė – karo gydytoja.
Žydų valstybė ir sunkmečiu už 2,25 mlrd. JAV dolerių sugeba įsigyti 20 amerikietiškų F-35 naikintuvų, tačiau dėl to maisto produktų kainos Izraelio parduotuvėse nekyla. O kritiškai išretėjusią po daugybės reformų Lietuvos kariuomenę nuspręsta sustiprinti žemdirbiais, kurie iki šiol maitino ne tik savo ginkluotąsias pajėgas, bet ir lietuvių karių globojamos Afganistano provincijos varguolius.
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS
