„Jeigu vilkai eina avių pjaut į tvarką, kvota tikrai per maža. Ūkininkai dabar mažiau apsaugoti nei vilkai, taip išeina Lietuvoje. Matyt, vilkus labiau gerbiam nei tuos, kurie duoną augina“, – BNS sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narys, Jurbarko ūkininkų atstovas Raimundas Jovarauskas.
Reaguodamas į pastaruosius pranešimus dėl netoli Marijampolės vilkų išpjautos avių bandos jam antrina ir Kupiškio ūkininkams atstovaujantis Zigmantas Aleksandravičius: „Aišku, kad kvota per maža, vilkų daroma žala didžiulė“.
Gamtos apsaugos asociacijos „Baltijos vilkas“ vadovas Andrius Laurinavičius tuo tarpu sako, kad ūkininkams vilkų padaryta žala ir medžioklės kvota neturėtų būti siejamos, o intensyvi medžioklė sukuria uždarą ratą – vilkai nebeperduoda gerų įgūdžių grobį pagauti miške, tad įjunksta į ūkius.
„Intensyvi medžioklė išardo šeimas, neperduodami geri medžioklės miške įgūdžiai, ir vilkiukai įpranta eiti į ūkius, įgūdžiai neperduodami kitoms kartoms“, – BNS sakė už laukinių gyvūnų apsaugą pasisakančios organizacijos atstovas.
Anot jo, ūkininkams įdiegus tinkamą apsaugą vilkai neprieitų prie naminių gyvulių, o tokios apsaugos diegimo kaštus būtų galima kompensuoti tais kaštais, kuriais kompensuojama ūkininkams padaryta žala.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Urbelionytė pažymi, kad vilkų medžioklės kvota šiemet dar neišnaudota. Anot jos, visoje Lietuvos teritorijoje dar galima laisvai sumedžioti bent aštuonis vilkus, taip pat dar liko neišnaudotos rezervuotos kvotos kai kuriose savivaldybėse.
Pagal ministro patvirtintą vilkų medžioklės kvotą sezono metu nuo spalio 15 dienos iki balandžio 1 dienos Lietuvoje galima sumedžioti 60 vilkų. Pusė kvotos yra rezervuota tam tikroms savivaldybėms atsižvelgiant į vilkų populiaciją, o pagal likusią kvotą galima medžioti visoje Lietuvoje, išskyrus rezervatus. Pvz., Anykščių ir Varėnos rajonuose nustatyta sumedžioti iki trijų vilkų, bet iki sausio 31 dienos neišnaudojus kvotos ji pereitų visai Lietuvos teritorijai.
